Aštuntasis Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro „Tikros istorijos“ pasakojimas.
Prieš septynerius metus pusę hektaro ploto apsodinę šparagais, šiandien Simonas Klinavičius – žinomo ūkio „Geras šparagas“ savininkas, ūkį išplėtė iki 5 ha šparagų ir 1 ha braškių. 2014 metais Lietuvoje šparagai buvo dar mažai kam pažįstami tiek tarp pirkėjų, tiek tarp ūkininkų – šalyje buvo vos du šparagų augintojai. „Sodinau, nežinau kodėl. Tiesiog pajutau, kad bus gerai,“ – apie savo ūkio pradžią intensyviai ruošdamasis naujam sezonui pasakojo Simonas.
Iš Utenos kilęs Simonas ilgą laiką gyveno Vilniuje – studijavo, dirbo, sukūrė šeimą, tačiau netikėtai su žmona nusprendė – laikas bėgti iš sostinės. „Žmona vieną dieną sako: gal važiuojame iš Vilniaus? Iš pradžių ši mintis pasirodė keista. Kas čia per nesąmonė, galvojau. Vėliau ji dar kartą užsiminė ir, matyt, tik reikėjo sužadinti tą sėklą manyje – dabar neįsivaizduoju kitokio gyvenimo,“ – pasakoja Simonas. Nors pirmiausia jauna šeima grįžo į Uteną, neilgai trukus dar kartą pakeitė gyvenamą vietą ir įsikūrė giminaičių sodyboje Molėtų rajone. Į sodybą šalia kelio Vilnius-Utena vyras anksčiau atvažiuodavo tik žolės nupjauti. Vėliau – intuicija pakuždėjo čia dalį žemės užsodinti šparagais, o dar po kelių metų tai tapo ir šeimos namais. Dar geriau, kai šalia namų atsiranda ir daugiau pramogų. Vienos iš jų Simonas su šeima laukia labiausiai, tai – baseinas, kuris galbūt bus jo šeimos mylimiausia vieta Molėtuose.
Simonas Klinavičius. Asmeninio albumo nuotrauka.
Pradėjęs ūkininkauti ir šparagais užsodinęs pusę hektaro ploto Simonas tikėjosi šeimos ūkį plėsti po truputį, tačiau tuo metu net pats nenuspėjo, kokį ūkį išaugins. „Kai 2014 metais užsodinau pusę ha, tai sakiau, kad galbūt iki 1 ha ploto turėsim. Taip ir judėsim po hektarą, po truputį, bet kai pradėjo rinkoje dalyvauti daugiau žaidėjų, atsirado daugiau konkurentų, tu kitaip negali, tendencijos tokios“ – mintimis dalinasi ūkininkas. Nors šalia šparagų Simonas pirmiausia augino daržoves, tačiau šių auginimo atsisakė ir visą veiklą dabar koncentruoja į šparagų bei braškių auginimą ir realizavimą: „Aš prioritetu laikau šparagus, o braškės – toks skanumynas, dėl kurio nekyla problemų ieškant klientų realizacijai. Klientai patys ateina dėl braškių. Kai koncentruotai dirbi, viskas einasi produktyviau“.
Nors vyras pripažįsta, kad rizikuoti nebijo, į ateitį ir toliau žvelgia atsargiai – svarbiausia stabilumas ir nuoseklus augimas. Savo ūkio produkcijos realizaciją pradėjęs Molėtų turguje, tuo metu didelio susidomėjimo iš vietinių gyventojų nesulaukė. Dabar Simonas džiaugiasi – jį atranda vis daugiau molėtiškių.
Jei prieš septynerius metus pradedantysis ūkininkas nėrė į neatrastą sritį Lietuvoje, šiandien pastebi neturintis jokių bėdų su produktų realizacija – šparagai ir braškės perkami ne tik pačiame ūkyje, bet ir sostinės turguje, produkcija domisi parduotuvės bei restoranai. Jau antri metai, kai „Geras šparagas“ bendradarbiauja ir su prekybos tinklais: „Stengiamės kiek galime palaikyti tokį ritmą, tempą, nes ten reikalavimai dideli. Praktiškai kiekvienais metais man tų šparagų trūksta dvigubai“.
Vertindamas savo indėlį į šparagų vartojimo kultūrą Lietuvoje, vyras atviras: „Aš jaučiu, kad augu aš, auga ir paklausa. Per tuos metus daug investuota – kalbi, daug pasakoji, supažindini kaip gaminti, kaip auginti, kaip ir ką pirkti. Manau ne tik aš, bet ir kiti Lietuvos ūkininkai augina ir puoselėją šitą kultūrą“.
Augant ūkiui ypatingai išauga ir darbuotojų poreikis, tačiau dėl darbo sezoniškumo, darbuotojų paieška tampa vienu didžiausių iššūkių – ne visi parodę norą dirbti sulaukia sezono ar jį pabaigia. Būtent dabar Simonas ruošiasi didžiausiam darbymečiui gegužės – liepos mėnesiais, kai reikės daugiausiai dirbančių žmonių. Visgi, ūkininkas džiaugiasi vis sugrįžtančiais darbininkais, kurie šparagų ir braškių ūkyje dirba jau daug sezonų. Tarp darbininkų atsiranda ir avantiūristų, kuriuos Simonas taip pat mielai priima savo ūkyje: „Būna kasmet atsiranda po 1-2 žmones, kurie dirbę ofisinį darbą nori išbandyti save žemėje. Ateina ir vieną sezoną pabūna prie žemės, išbando save, o paskui grįžta kur seniau buvę.“
.JPG)
„Geras šparagas“ ūkis Molėtuose. S. Klinavičiaus nuotrauka.
Pasak Simono, Molėtai – dėkinga vietovė, iš kur kitus rajonus galima greitai ir lengvai pasiekti. Ignalina, Ukmergė, Vilnius, Utena – viskas beveik 50 km spinduliu aplink Molėtų rajoną. Tai, kad „Geras šparagas“ ūkis plečiasi šalia kelio Vilnius-Utena, Simonas vertina kaip vieną didžiausių privalumų – ūkis lengvai randamas ir pasiekiamas. Ne atsitiktinai čia išdygo ir kelio puošmena tapo mediniai šparagai, patraukiantys kiekvieno pravažiuojančio akį. Pirmuosius metus, į ūkį žmonės atvykdavo ne tik įsigyti šparagų, bet ir pažiūrėti kaip jie auginami – ekskursiją keisdavo ekskursija, užsieniečius – žurnalistai. „Užsukę užsieniečiai stebėjosi, kad čia kaip užsienyje, važiuoja keliu ir mato parašyta – „šparagai“. Kaip kokioje Prancūzijoje ar Vokietijoje, o čia pas mus visiškai neįprasta. Niekas nesuvokė, kad Lietuvoje galima auginti šparagus. Tobulas klimatas juos čia auginti, o visi įsivaizdavo, kad čia egzotika,“ – mintimis dalinasi ūkininkas.
Kaip ir kiekvieno augalo, taip ir šparagų, derlius labai priklauso nuo gamtos sąlygų. Būna metų, kai viskas vėluoja, arba šalčio ir drėgmės paveiktas derlius būna daug mažesnis nei tikėtasi. Nepaisant to, Simonui jo darbas vis tiek yra mielas – ūkininkas jaučiasi atradęs save: „Tiesiog mane traukia žemė. Man labai gera gyventi vienkiemyje, toliau nuo žmonių. Aš į Vilnių nuvažiuoju, tai pavargstu per pusdienį, o visiems sakau, kad aš net nedirbu, aš gyvenu ir mėgaujuosi. Greičiausiai atradau savo. Ilgai galvojau, kaip žmonės atranda savo. Matyt, aš dabar stoviu savo vietoje,“ – pokalbį baigia Simonas.
