Istorija

PIRMOSIOS ŽINIOS APIE MOLĖTŲ KRAŠTĄ

Molėtuose žmonės gyvena jau prieš Kristų. Tačiau istoriniuose šaltiniuose ši gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1387m., kai Lietuvos krikšto proga Didysis kunigaikštis Jogaila ją padovanojo Vilniaus vyskupui. Apie 1517 m. įsteigtas Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. Prieš 1522 m. pastatyta bažnyčia. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu. Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1777 m. buvo įsteigta 1867 m. valdinė. Prieš karą Molėtai buvo valsčiaus centras. Keletą kartų beveik visiškai miestelį buvo sunaikinę gaisrai. Paskutinysis viską nusiaubė 1949 m. vasarą. Centre liko tik mūrinis raudonų plytų prekybininkų pastatas. 1956 m. Molėtai tapo miestu.

VARDO KILMĖ

Molėtų vardo kilmė nėra tikrai išaiškinta. Pagal padavimą, kadaise Molėtai buvo didelis miestas. Jis užėmęs plačią teritoriją, kurioje buvo net septynios bažnyčios. Galbūt vietovardis turėjęs kilti iš žodžio „molis“, tačiau Molėtai yra ne molėtoje, o smėlėtoje vietoje. Kai kuriose tarmėse bendrinis daiktavardis „molė“ – reiškia pievą, kitose – molėtą žemę. 1884m. Varšuvoje išleistame geografijos žinyne Siesarčio ežeras vadinamas „Maliaty“. Mokslininkai mano, kad ankstesnis ežero vardas buvęs Molėtas. Tai susiję su miesto vardo kilmės aiškinimu. Legendoje apie Molėtų kilmę pasakojama, kad vienas bajoras, važiuodamas karieta į Uteną, užklimpo molyje ir negalėjo išsikapstyti iš ten. Jis šaukėsi pagalbos žmonių, bet ir jie negalėjo padėti. Tada bajoras apsigyveno šitame krašte ir miestelį pavadino Molėtais.

MOLĖTŲ MIESTO HERBAS

Molėtų herbas – sidabriniame skydo lauke, su į viršų skrendančiais mėlynais kirais, raudona skydo galva, kurioje auksinis raktas. Nors Molėtai ir sena gyvenvietė, tačiau miesto teisės jai suteiktos tik 1950 m. 1970 m. buvo sukurtas herbas. Menotyrininkui  Stasiui Pinkui pasiūlius buvo panaudotas rakto simbolis, nes Molėtai jau iš seniai buvo senas administracinis centras. Kirai (žuvėdros) simbolizuoja kurortinį krašto grožį, mėgstamas vilniečių poilsio vietas. Tais pačiais metais herbas panaikintas. Pagal 1970 m. atkurtą piešinį Molėtų herbas (dail. M. Jonaitienė (Urmanavičiūtė)) buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. birželio 27 d.