XX a. septintajame dešimtmetyje senoji Vilniaus universiteto observatorija buvo gaubiama miesto šviesų, dulkių ir dūmų. Tuomet pradėta žvalgytis naujos vietos observatorijai Lietuvoje. Apsispręsta, kad tinkamiausia bus už Molėtų esanti Kulionių kaimo kalva Želvos ežero apsuptyje. Etninės kultūros entuziastams Astronomijos observatorijos personalo vadovui dr. Gunarui Kakarui bei Puslaidininkių fizikos instituto vyr. moksliniam bendradarbiui dr. Libertui Klimkai radus bendras temas – lietuvių tautos sąsajas su dangumi, Saule, Mėnuliu, žvaigždėmis - gimė etnokosmologijos idėja Lietuvoje.
1990 m. pavasario pradžioje Mokslų akademijos prezidiumo nutarimu buvo įsteigtas Etnokosmologijos muziejus. Jis tapo pirmu ir vieninteliu tokio pobūdžio muziejumi pasaulyje. Muziejaus esmė – žmogaus ir žmonijos ryšys su kosminiu pasauliu, jo atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, moksle, mene, filosofijoje ir kitur.
1997 m. rudenį paleistas į darbą muziejaus teleskopas. Po dešimties metų atlikta muziejaus rekonstrukcija. Pastatų lyg kosminių erdvėlaivių iš ateities miškų ir ežerų apsuptyje projekto autoriai R. Krištapavičius ir A. Gudaitis. Taip pat įsigytas lankytojams skirtas teleskopas. 2010 m. muziejuje jau buvo du teleskopai, skirti naktiniams stebėjimams. Atnaujintame etnokosmologijos muziejuje stebėjimus gali atlikti visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir studentai.
Molėtų kraštas visada buvo gerai žinomas dėl dviejų dalykų – vaizdingų ežerų ir poilsio prie jų bei žvaigždžių – vienintelio Lietuvoje ir Europoje Etnokosmologijos muziejaus.
Muziejuje įrengtos edukacinės klasės, atnaujinta muziejaus ekspozicija, taip pat įrengtas erdvus laukiamasis ir renginių erdvė. Interjeras tarsi kosminės stoties. Dabar lankytojai muziejaus erdvėse pasijunta tarsi pasakoje, kur kiekvienoje patalpoje jų laukia nauji potyriai ir netikėti atradimai. Kiekviena erdvė, į kurią ateina lankytojas, yra vis kitokia – kaip kita Visata, kita planeta, kitas pasaulis. Vienoje salėje pasakojama apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo viziją, kita – apie lietuvišką etninę patirtį, dar kita salė pasakoja apie astronomiją ir žvaigždynus. Taip, einant per sales, aptariamos septynios temos.
Lankytojams apie pasaulio suvokimą pradedama pasakoti nuo praeities, o vėliau jie per skirtingas temas keliauja į šiuolaikinius laikus – dabartinį mokslo supratimą apie Visatą, aptariant ir neatsakytus klausimus.
Ir galiausiai patenkama į 30 m. aukštyje esančią apžvalgos aikštelę. Aukštaitijos apylinkės, 6 aplink esantys ežerai - nepaliks abejingų.
Norite pažvelgti į mėnulį, žvaigždes? Galite užsisakyti naktinę ekskursiją prie teleskopo (esant giedram dangui).
