1920 lapkričio 19 dieną kovose už nepriklausomybę Lietuvos kariuomenės kareiviai Širvintų mūšyje atrėmė lenkų agresiją ir sustabdė jų veržimąsi gilyn į Lietuvą.
1925 metų pavasarį, pasienio policijos Širvintų baro viršininko I. Juodenikio (Juodemsko) iniciatyva buvo sušauktas Širvintų valsčiaus inteligentijos ir visuomenės susirinkimas. Įsteigtas Nepriklausomybės kovose žuvusių savanorių kapų sutvarkymo komitetas. Komitetas 1926 metais aukų lapais surinko apie 10 tūkst. litų, kurių dalis buvo išleisti penkioms kapavietėms Širvintų apylinkėse sutvarkyti. Už likusius nepanaudotus - pastatyti Širvintose paminklą. Paminklas Lietuvos kariams buvo atidengtas 1927 rugpjūčio 15 d., vienas pirmųjų Lietuvoje. Tuomet paminklas buvo aptvertas medine tvorele, o per atidengimo iškilmes apjuostas ilgu žolynų vainiku, kuris buvo užkabintas ant aukštų stulpų. Iš žolynų buvo nupinti Gedimino stulpai su užrašu: „Kovoje žuvę amžius gyvens“. Paminklo autorius – Giedraičių-Širvintų mūšio dalyvis, skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Širvintoms sukurtas Lietuvos karių paminklas stovi skvere prie Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios. Skulptorius pavaizdavo suklupusią motiną, kuri prilaiko mirštantį sūnų. Skulptūra sumontuota ant stačiakampio postamento, kurio priekinėje plokštumoje yra kryžius, skydo su Vyčio kryžiumi ir kalaviju reljefai. XX a. viduryje paminklas buvo nugriautas. 1991 m. širvintiškių lėšomis atstatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę, autorius – Robertas Antinis (jaunesnysis).
