Šalia kelio Tauragnai-Kuktiškės įsikūręs Avižieniškio kaimas. Šiaurės vakarų pusėje atsišakoja keliukas link Tauragnų žydų senųjų kapinių. Pavažiavus Tauragnų miško keliuku dešinėje pusėje - kapinių teritorija. Ji aptverta žema akmens mūro tvora apaugusia samanomis. Daugiausiai paminklų kapinių vakarinėje dalyje. Dauguma jų nuvirtę, suskaldyti, susmegę į žemę ar tiesiog likę tik jų fragmentai. Kapinėse žemės paviršius nelygus, auga žolė. Iš visų pusių žydų senąsias kapines supa miškas, tik šiaurinėje pusėje - šlaitas, kuris pasibaigia Labės ežero pakrante.
Žydai laidotuves stengdavosi surengti mirties dieną arba bent jau kitą dieną. Jei tai šeštadienis -
negalima atlikti daugelio su laidojimu susijusių darbų. Į kapines mirusįjį veždavo medinėje dėžėje. Laidojo be karsto. Praėjus trisdešimčiai dienų po mirties buvo rengiama atminimo ceremonija prie kapo. Po to statė antkapį – macevą.
Tauragnų žydų senosiose kapinėse vyrauja granitiniai antkapiniai paminklai su iškaltais įrašais hebrajų rašmenimis. Tai vardai, tėvų vardai, mirimo data pagal žydų kalendorių. Paminklo apačioje iškaltos penkios raidės hebrajų kalba, kurios žymi žodžius iš Biblijos: “Tebūnie jo (jos) siela įrišta į gyvybės mazgą”. Šiose kapinėse galima rasti kohenų (šventikų) paminklinius akmenis. Juos žymi simboliai: šalia esantys du delnai, pasvirę vienas į kitą ir tarpas tarp suglaustų pirštų – mažojo su bevardžiu ir smiliaus su didžiuoju. Kohenai – žydų pranašo Mozės brolio Aarono palikuonys.
Aplankius kapą įprasta ant jo padėti akmenėlį. Paprotys kilęs iš tų laikų, kai kapo vietą žymėdavo tik akmenų krūva.
