Rugsėjo 27 d. Molėtuose vykusiame verslo forume „Molėtai naujos kartos Lietuvoje: kuriame sėkmės istoriją“ buvo analizuojami šio ir kitų šalies regionų pokyčiai, kas juos lėmė, kas daroma ir kas turi būti daroma dėl regionų plėtros, verslo ir investicijų pritraukimo, analizuotos turizmo plėtros perspektyvos.
Forumo dalyvius pasveikino Ingrida Šimonytė, Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė.
Molėtų pokyčiai ir dinamika
Saulius Jauneika, Molėtų rajono savivaldybės meras, pranešime „Molėtai. Pokyčiai ir jų dinamika“ akcentavo pokyčius, kurie išjudino rajoną. Anot jo, labai svarbu kurti šiuolaikišką gyvenimo kokybę, statyti būstą, plėtoti verslą ir turizmą, švietimo inovatyvumas, pvz., rajono mokyklose išsikeltas tikslas, kad visos „kreidinės“ lentos jose būtų pakeistos interaktyviomis, kultūros veiklų ir socialinių paslaugų plėtra.
Jis akcentavo, kad nedarbo lygis Molėtuose 2021 m. buvo 15,1%, kai vidutiniškai Lietuvoje – 12,6%, o 2023 m., atitinkamai, – 8,4% ir 8,6%. Investicijos, skaičiuojant vienam gyventojui, išaugo iki 2.030 Eur, nors jos ir yra daugiau kaip du kartus mažesnės už šalies vidurkį (4.516 Eur). Per pastaruosius metus rajonas pritraukė naujų įmonių ir darbuotojų: 2020 m. buvo 341 įmonė, kur dirbo 2.312 darbuotojų, o 2024 m. pradžioje, atitinkamai – 524 ir 2.454.
Ir tai lemia, kad rajone daugėja gyventojų. Tai skatina ir gyvenamojo būsto bei negyvenamųjų pastatų plėtrą. Negyvenamųjų pastatų statybai rajone 2023 m. išduota 16 statybos leidimų bendram 7.000 m2 plotui. Jei 2019 m. išduoti 26 leidimai gyvenamojo būsto statybai, tai 2022 m. – 117, 2023 m.– 81, o plotai 2019 m. sudarė 3.900 m2, 2023 – 6.000 m2.
„Kokia savivaldybės pareiga dėl verslo plėtros? Mes neturime būti kontrolieriai ar sargai – mes esame partneriai, linkę kalbėtis dėl visų iniciatyvų, ieškoti bendrų sprendimų. Mažos savivaldybės paskatinimas ateiti verslui visai kitoks nei didelės. Mūsų galimybės būti patrauklesniais – prisidėti prie verslo atėjimo, pvz., prie investicijoms ar gyvenamajai statybai skirto sklypo turi būti atvestas vanduo, kanalizacija, elektra, privažiavimo keliai, kurie mažintų pirminius investavimo kaštus ir padėtų verslui susidėlioti investicijas bei skatinti jas įgyvendinti kuo greičiau“, – kalbėjo Molėtų raj. savivaldybės meras.
Rajone didėjo ir turizmo įmonių skaičius: 2022 m. veikė 54 kaimo turizmo sodybos, šiemet – 62. Šiemet po 30 metų Molėtuose vėl atidarytas viešbutis, pastatytas baseinas su SPA paslaugomis ir treniruoklių sale, todėl svečiai ras, ką veikti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Anot mero, nors nakvynių skaičius pastaraisiais metais mažėjo, tai galima paaiškinti tuo, jog Molėtai daugeliui tapo antraisiais namais.
Molėtuose plėtojama ir modernizuota turgaus teritorija, kur vyksta ne tik turgus, bet siūlomos ir kitos paslaugos, pvz., maitinimo, laisvalaikio. Praėjusią vasarą mieste buvo kavinių steigimosi pliūpsnis – jų atsidarė net penkios, o taip pat kilo individualūs namai ir kotedžai, daugiabutis. Molėtų raj. savivaldybė taip pat prisideda prie naujų gyventojų pritraukimo, pvz., sutvarkydama kuriamo gyvenamojo rajono infrastruktūrą ir nuomodama sklypus naujų namų statybai. Šiemet taip pat suremontuotas vienas vaikų darželis, jame sudarytos galimybės įkurti daugiau grupių. Molėtuose vaikų ugdymui siūloma sporto ir menų mokykla, rajono moksleiviai kartą per savaitę kviečiami nemokamai lankytis baseine.
„Sau išsikėlėm ambicingas svajones, kurias, tikiu, įgyvendinsime. Molėtai – patrauklus, labai gražus kraštas, į kurį kviečiame atvykti gyventi, kurti savo verslus ir drauge su draugiškais molėtiškiais kurti Molėtų ateitį“, – kviečia S. Jauneika.
Sprendimai konkurencinėje kovoje dėl investicijų
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, pranešime „Kokį potencialą koduoja sėkmingos investicijos regionuose?“ dalinosi įžvalgomis apie sėkmingas investicijas į regionus.
„Tai, kas Molėtuose vyksta per pastaruosius 5-erius metus – nuostabu“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir šalies, ir regiono augimui reikia žmonių, o jie atvyks, kai patikės regionu. Jis priminė, kad šalyje per pastaruosius keletą metų migracija yra teigiama, t. y., daugiau Lietuvos piliečių grįžta iš užsienių nei emigruoja. O grįžtantys, anot jo, dažniausiai apsisprendžia įsikurti savo buvusiame gyvenimo regione.
„Miesteliai su didžiaisiais miestais dėl investicijų gali konkuruoti prisidėdami lengvatomis ir sparčiau išduodami leidimus pradėti statybas, sulaukdami kitos paramos iš vietos savivaldos“, – antrino Molėtų raj. savivaldybės mero mintims Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Šiemet, pakeitus norminius aktus, savivaldybės tapo savo žemės savininkais ir gauna dideles galias bei galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas (TUI) formuojant sklypus. Anot M. Statulevičiaus, investuotojams į pramonės objektus dažnai reikia 20 ar net 50 ha sklypų, kurių sunku rasti prie didelių miestų. Parengus tokias teritorijas, regionuose yra didelė galimybė pritraukti TUI, ypač plėtojant sandėlius ir industrinius pastatus.
Sėkmingoms investicijoms regionuose taip pat labai svarbu būsto įperkamumas. Anot M. Statulevičiaus, tam reikalinga ir valstybės politika, pvz., municipalinio, nuomojamo būsto programos. Būsto pasiūlos pagerinimui galimi įvairūs veiksmai, pvz., skatinti municipalinio būsto statybas, daugiau globos įstaigų ir būstų pensinio amžiaus žmonėms, leisti statyti daugiau kotedžų bei dvibučių ir tam sukurti patrauklias sąlygas. Jis priminė, kad į statybas įdėtas 1 Eur per mokesčius atneša bent 0,50 Eur grąžos.
„Konkurencinėje kovoje dėl investicijų būtini sprendimai: regiono ekonominės specializacijos stiprinimas, ilgalaikės strategijos augantiems sektoriams vystyti, agresyvi investicijų pritraukimo strategija, finansinių paskatų priemonių investicijoms pritraukti konkurencingumo didinimas, pramoninių teritorijų infrastruktūros vystymas, užsienio investuotojų ir vietos tiekėjų bendradarbiavimo stiprinimas, biurokratijos suvaldymas ir prognozuojama verslo aplinka“, – savo pranešimą apibendrino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Turizmas ir aukštosios technologijos
Dr. Vilija Malinauskaitė, turizmo industrijos ekspertė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos lektorė, pranešime „Kaip regionai gali konkuruoti dėl užsienio turistų: produktų inovacijos ir rinkodaros sprendimai“ dalijosi įžvalgomis, ką padarė kitos pasaulio šalys pritraukdamos užsienio turistų.
„Be užsienio turistų gyventi negalėsime, nes jie atveža daugiau pinigų, apsistoja ilgesniam laikui. Tačiau turime pripažinti, kad mes neturime produktų didelei daliai turistų grupių, – teigė turizmo industrijos ekspertė. – Ko reikia, kad pritrauktume užsienio turistų? Kaip rodo tyrimai, pirmiausia turi būti infrastruktūra, kuriami dideli turizmo objektai, kurie skatina aplink kurtis mažesnius verslus. Ir rinkodara, kad turistas žinotų, ką galime pasiūlyti.“
Anot jos, plėtojant turizmą pirmiausia pagalvokime, „ko mums patiems reikia keliaujant: lengvai prieinamų paslaugų ir lengvai pavalgyti“.
„Vartotojas ieško patirti kažką naujo ir autentiško, todėl skirtumas yra labai svarbu. Ką patirsime ir ar tai bus lengva patirti. Sąmoningas vartotojas – turistas ieško tvarių kelionių, palaiko vietos verslą ir stengiasi minimaliai paveikti aplinką. Jis ieško unikalios patirties, kurios neras niekur kitur, pavyzdžiui, teminių maršrutų, autentiškų festivalių, unikalių degustacijų. Ar Lietuva ir Molėtai tam pasiruošę?“, – klausė turizmo ekspertė.
Pasak jos, kalbėti apie turizmą, tai kalbėti apie gyvenimo pokyčius: „Kodėl į muziejus negalima patekti bet kuriuo laiku, nors automobilį galime išsinuomoti bet kada ir su juo važiuoti net į kitą šalį.“ Kas padarys paslaugas lengvai prieinamomis, tas ir laimės.
Ji akcentavo populiarėjantį Skip-gen travel turizmą, kai seneliai keliauja su anūkais.
„Milijonas Lietuvos gyventojų dabar gyvena užsienyje. Šie seneliai savo anūkus nori atvežti ir pristatyti jiems gimtąją šalį. Tai didelis turizmo potencialas“, – tikino V. Malinauskaitė.
Ji, remdamasi pasauliniais pavyzdžiais, linkėjo apie save kalbėti ir pasauliui prisistatyti inovatyviai, linksmai, per komiksus, žmones, pasakoti istorijas, kurti audio gidus, kad turistai lengviau suprastų mūsų istoriją.
„Pagrindinis dalykas – viską kuriant neužmiršti aukštos kokybės, nes keliautojai turi daug patirties ir įsivaizdavimą, kaip nori keliauti, apsistoti. Šiuolaikinio turisto poreikiai: patirtinis ir tvarus turizmas, individualizuotos kelionės, technologijų integravimas. Linkiu daugiau dėmesio skirti turizmui, nes ne visi žmonės gali dirbti su aukštosiomis technologijomis, o turizmas sukuria atsvarą aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams“, – atkreipė dėmesį turizmo ekspertė.
Lietuva turi perspektyvą, nes turi unikalius regionus
Ekonomistas Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, pranešime „Regioninių investicijų svarba – ne vieno miesto Lietuva“ atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos regionų plėtros politikoje viskas surašyta, ko jiems reikia, kad galėtų išsivystyti: socialinio ir edukacinio įtrauktumo, parama smulkiam ir vidutiniam verslui, RnD (angl. Reseach and Development) plėtra ten, kur yra žmonės, aplinkos stiprinimas, transportas, žalumas, mobilumas.
„Jei mes išsprendžiame transporto ir mobilumo problemą tarp regionų, mes neturėtume regionų, nes Lietuva tiek maža, kad žmogus dirbtų ekonominiame centre, o gyventų regione, į kurį parsivežtų pinigus ir leistų smulkiajam verslui, – tai naikintų netolygumus tarp regionų. Regionai Lietuvos ekonomikai turi vos po kelis procentus reikšmės, kai Vilnius sudaro 43,7%. Bet tai yra žavesys, nes būdamas mažas turi potencialo augti greičiau“, – teigė LVK viceprezidentas.
Anot jo, yra rinkos, į kurias reikia taikytis, o regionas, kuris nori vystytis, turi turėti marketingą, infrastruktūrą ir produktą. Pastarąjį Lietuva turi, o infrastruktūrą galima susikurti. Jau dabar Molėtai – atostogų kryptis, o pasaulyje ypač auga medicininio ir sveikaitnimo turizmas.
„Reikia orientuotis į pasaulį, ne tik į Lietuvą, – pataria M. Dubnikovas. – Dirbtinis intelektas, skaitmenizavimas regionams suteikė dideles galimybes, nes gali pritraukti įvairių žmonių iš viso pasaulio.“
Pasak jo, pačiai Lietuvai reikia nutraukti karo baimės naratyvo eskalavimą, gąsdinimą karo grėsmės, nes „mūsų priešas nori, kad kapitalas pasitrauktų iš Lietuvos ir tai susilpnintų šalį“. Anot jo, Lietuva yra pasiskolinusi apie 30 mlrd. Eur ir moka mažesnes nei 3,5% palūkanas, kurios pastaruoju metu mažėja.
„Vadinasi, mumis pasitiki. Beje, Lietuva skolinasi apie 0,5 procentinio punkto pigiau nei JAV“, – atkreipia dėmesį LVK viceprezidentas. – Regionai turi didelę perspektyvą, o Lietuva turi perspektyvą, nes turi unikalius regionus. Tam būtina išlaikyti žmones, o raktas yra infrastruktūra.“
Molėtai po 10 metų
Forumo pabaigoje vykusioje diskusijoje „Molėtai po 10 metų. Sėkmės receptai“ Molėtų raj. savivaldybės meras atkreipė dėmesį, kad „negalime sustoti, judame į priekį, nes kitaip atsidursi uodegoje“. Anot jo, Molėtus lenkia savivaldybės, kurios turistams turi, ką pasiūlyti žiemą, pvz., sveikatinimo paslaugų, paslaugų šeimai, aktyvų laisvalaikį. Molėtų tikslas – „sukurti sąlygas, kad čia būtų geriau nei kitur“. Meras teigė, kad turi pažinimo centro viziją su įvairiomis edukacijomis, kuris taps traukos objektu ir žiemą.
M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad sumažėjo Rusijos ir Baltarusijos turistų, bet padaugėjo iš kitų šalių, pvz., Lenkijos. „Mes gyvename šalia labai turtingos – Skandinavijos šalių rinkos, jos gyventojus reikia prisivilioti. Lietuva turi skirti daugiau lėšų turizmui skatinti“, – teigė ekonomistas. Jis priminė, kad konferencinis turizmas palieka 4 kartus daugiau pinigų nei paprastas turistas.
Arvydas Paukštys, „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir investicijų bendrovės „AGP Investments“ vadovas, pripažino, kad investuoti Molėtuose paskatino ir noras padėti savo gimtajam rajonui. Prieš dvejus metus šiame mieste atidarytoje „Teltonikos“ įmonėje dabar dirba 270 iki kitos vasaros bus apie 400 darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis yra apie 2 500 Eur. A. Paukštys diskusijoje akcentavo, kad turime galvoti, kaip konkuruoti pasaulyje ir vertinti tai, „ką turime, nes jau gyvename gerai“.
Vytis Štelbys, kaimo turizmo sodybos „Kliukai“ savininkas, pripažino, kad „Teltonika“ banga sujudino visą verslą, paskatino kavinukių kūrimąsi“. Tačiau tebereikia spręsti sezoniškumą, „ieškoti bei siūlyti paslaugų ir sniegui iškritus“. Jis akcentavo, kad vis daugiau turistų atvyksta su augintiniais, šunimis, populiarėja poilsis dviem. „Molėtai – tai Vilniaus priemiestis, kuris bus ypač lengvai pasiekiamas, kai baigs tiesti kokybišką kelią iki sostinės“, – perspektyvas mato V. Štelbys.
Anot diskusijoje dalyvavusio Justino Duchovskio, šokolado manufaktūros „Beaningful“ Molėtų rajone įkūrėjo, jis yra vadovėlinis pavyzdys, nes „norėjo pabėgti nuo kamščių ir tempo, įkvėpti gryno oro“.
„Viskas susidėliojo palankiai kuriant verslą ir įgyvendinant svajonę. Nesinori grįžti į Vilnių. O didelė dalis iššūkių sprendžiami pasitelkus technologijas“, – kalbėjo J. Duchovskis.
Ilgą laiką Vilniuje gyvenusi Laura Leškevičiūtė, dabar laivo Asvejos ežere viena „Laumaris“ viena iš savininkių, gidė, patvirtino, kad vis daugiau ir dažniau poilsiautojų atvyksta su šuniukais, o taip pat seneliai su anūkais, kuriuos siekia įtraukti į įvairias aktyvias veiklas.
Verslo forumą „Molėtai naujos kartos Lietuvoje: kuriame sėkmės istoriją“ organizavo Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras kartu su Molėtų rajono. savivaldybe, informacinis partneris – „Verslo žinios“.
.jpg)
Straipsnio autorius Artūras Mankevičius
