Ketvirtas Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro „Tikros istorijos“ pasakojimas.
Vos prieš pusantrų metų Monika ir Marius Parčiauskai gyvenimą Vilniuje iškeitė į ramybės oazę Molėtuose. Jauni, svajonių siekiantys žmonės čia ne tik sukūrė naujus namus, bet ir įsteigė šeimos leidyklą – spaustuvę „Trādere“.
Nauji namai – Molėtuose
Monika augo Klaipėdoje, Marius – Vilniuje. Veiklų ir renginių kupinas studijų laikų gyvenimas porai tikrai patiko, bet atėjo metas, kai noras kurti namus ramesnėje aplinkoje tik stiprėjo. „Buvo dalykų Vilniuje, kurie kliudė: kamščiai, užterštumas ir pastovus triukšmas. Pirma žiūrėjom aplinkui Vilnių, bet paskui truputį išplėtėm paieškos ratą ir nukeliavom iki Molėtų,“ – sako Monika. „Iš tikrųjų, kai rinkomės, tai nesirinkome būtent Molėtų rajono, kaip to vienintelio. Ieškojome aplink Vilnių ir su konkrečiu namu. Patiko namas, čia ir nusprendėme įsikelti. Kai jau atsikėlėme, po to labai džiaugiamės, kad vietą radome būtent čia,“ – žmonai pritaria Marius. Nors jis vis dar dirba Vilniuje, tačiau neslepia, kad po darbų skuba namo – į savo ramybės oazę.
Jauna šeima, pasakodama apie pirmųjų metų gyvenimo Molėtuose įspūdžius, pirmiausia pastebi šio krašto žmones ir verslus. „Čia gyvena labai iniciatyvūs žmonės. Nežinau, ar mums čia tik atrodo, kadangi trumpai gyvename, bet matome žmones, kurie daug kur patys imasi iniciatyvos,“ – pirmaisiais įspūdžiais dalinasi pora ir priduria – „Toks mažas miestas, bet labai daug visko yra. Jeigu tokiame mieste gali ir kokybiškos mėsos, žuvies, skanumynų nusipirkti, tai iš tikrųjų turbūt ne kiekviename tokio dydžio mieste Lietuvoje tas yra.“
Monika ir Marius Parčiauskai. Asmeninio albumo nuotrauka.
Padeda Molėtus pažinti ir kitiems
Netoli Molėtų miesto apsigyvenusi šeima džiaugiasi ne tik Molėtų ežerais, miškais, gražiai sutvarkytu miestu ar tobulu pėsčiųjų taku aplink miesto ežerus, bet vardija ir kitus privalumus. Pasak Monikos, Vilnius – labai arti: „Sakom, toks jausmas, kad Vilniaus užmiestyje gyventume. Ne problema kažką susitvarkyti ten – nuvažiuoti ir grįžti. Tai tikrai patogu.“ Marius pritaria ir pastebi, kad tai puiki strateginė vieta, kur arti ne tik Vilnius, bet ir kitos krypties maršrutai: Utena, Ukmergė, Ignalina, Labanoras.
Monika juokiasi, kad jai Molėtuose trūksta tik jūros ir knygyno, nors aukštesnio lygio restoranas irgi nepamaišytų. Taip pat būtų smagu sulaukti ir Molėtų krašto muziejaus atidarymo: „Mes muziejus labai mėgstam. Ir šiaip po Lietuvą nemažai keliaujame, tai muziejus būtinai aplankome. Molėtų krašto muziejaus atidarymo labai laukiame.“ Porai ypatingai svarbu pažinti kraštą, kuriame apsigyveno. Dėl to daug keliauja, netgi įsigijo knygų apie Molėtus: „Stengiamės susipažinti, įdomu viskas. Tokių vietų atradom, kurių negyvendami čia net nežinojome.“ Savo atradimais pora dalinasi su draugais ir giminėmis – jiems jau spėjo aprodyti Molėtus, unikalų Videniškių vienuolyną ir bažnyčią, kur svečiai vėliau čia sugrįžo su keliautojų klubu.
„Trādere“ – perduoti tai, ką gavome
Monikos ir Mariaus naujosios leidyklos pavadinimas – „Trādere“, kuris išvertus iš lotynų kalbos reiškia „perduoti“. Šeima šiuo pavadinimu norėjo pristatyti leidyklos misiją: „Mūsų knygos orientuotos labiau į katalikišką, tautišką paveldą – perduoti tai, ką gavome. Nemažą dalį mūsų leidinių sudarys perleidimas senų knygų, kurias vėl norim sugrąžinti į gyvenimą.“
Monika ir Marius jau kurį laiką susiję su knygomis. Be to, kad pora labai mėgsta skaityti knygas – tiek šiuolaikines, tiek senas, ypač tarpukario laikotarpio, kurių nedidelę kolekciją yra sukaupę, jie savanoriškais tikslais patys yra prisidėję prie įvairių knygų leidybos. Natūraliai kilusi svajonė turėti savo leidyklą ir spaustuvę, pasinaudojus Užimtumo tarnybos teikiama parama verslui, pamažu tampa realybe. 2020 m. liepos mėnesį duris atvėrė jaunos šeimos leidykla.
„Kadangi mylim knygas, skaitom daug senų knygų, tai matom – didžioji dalis jų nėra perleista. Jos buvo išleistos kažkokiu tiražu ir viskas, gal vieną kitą knygą Lietuvoj gali nusipirkti, bet knygynuose jos nerasi. Skaitant daug knygų, vis kildavo mintis, kaip būtų gerai perleisti tas knygas,“ – apie verslo idėją pasakoja Marius ir priduria – „Tai, pirmiau sakyčiau, ne kaip verslas, bet kaip geras darbas. Tiesiog norime, kad tai būtų prieinama kitiems žmonėms, po to, aišku, jau ir apie finansus pradedi mąstyti, kad leidykla galėtų išsilaikyti, kad turėtume projektų.“ Nors šis jaunas verslas oficialiai pavadintas leidykla ir spaustuve, dabar Marius ir Monika daugiau užsiima leidybos veikla. Verslo plane – pilnavertė spaustuvė, kurioje būtų spausdinamos jų pačių knygos ir priimami užsakymai.
„Trādere“ leidiniai. Asmeninio albumo nuotrauka.
Svarbi parama verslui – Molėtuose
Monika ir Marius pasakoja, kad pradėti verslą nebuvo sunku, bet finansinės paramos reikėjo. „Sunkiausia yra, jei neturi reikalingų įgūdžių ir supratimo apskritai. O kadangi mes, kaip minėjo Marius, dirbome su knygomis, su maketais ir pardavimais, mes jau žinojome, ką reikia daryti, kaip tas knygos atsiradimas atrodo ir dėl to gal buvo lengviau. Ilgiausiai užtruko visi pasiruošimo darbai, bet Užimtumo tarnybos specialistės pagelbėjo visuose žingsniuose, tai viskas sklandžiai ir praėjo,“ – sako Monika.
Taip pat naujieji molėtiškiai įgyvendindami savo svajonę pasinaudojo ir Molėtų rajono savivaldybės teikiama parama verslui. „Čia pakankamai yra paramų ir visokiausioms sritims. Jei gerai pasižiūri, tai tikrai savo idėjoms gali rasti paramą gana lengvai. Kaip supratome, nėra tiek daug tų prašančiųjų, tai visai įmanoma ją gauti. Įsivaizduoju, kad didžiuosiuose miestuose gal ir būtų problema patekti į tų išrinktųjų grupę. Turbūt Molėtų rajonas visai yra tuo išskirtinis, turiu omeny, savivaldybės paramą,“ – patirtimi dalijasi Marius.
„Laiškai karžygiams“
Kelios dienos prieš šį pokalbį Marius ir Monika iš spaustuvės atsiėmė dar dažais kvepiančią pirmą savo leistą knygą „Laiškai karžygiams“. Tai į vieną knygą sutalpintas 1934-1936 metais išleistų trijų knygų rinkinys – kunigų seminarijose studijuojančių klierikų laiškai vaikams. „Mes tuos laiškus iš trijų knygelių sudėjome į vieną knygą, redagavome, sumodernimome kalbą ir išleidžiam naujai. Tie laiškai labai gražūs, atviri, rūpestingi. Jie skirti katalikams tėvams, kurie nori perteikti savo vaikams tas vertybes. Knygelė iliustruota piešiniais, dirbom su mūsų pažįstamu iliustratoriumi, todėl labai džiaugiamės – ji tokia spalvinga,“ – apie naujausią „Trādere“ leidyklos kūrinį pasakoja Marius. Nors dėl karantino nevyksta Knygų mugė ir negalima vykti į knygų pristatymus, jaunieji molėtiškiai į viską žvelgia optimistiškai – jų knygą galima įsigyti „Trādere“ internetinėje parduotuvėje, galbūt vėliau pavyks suplanuoti ir virtualų knygos pristatymą.
Jaunųjų verslininkų pora neslepia turinty daug idėjų: „Tik vieną knygą išleidom, bet ir planuose, ir kompiuteryje – dar 5 knygos“. Nors planuose kol kas pačių molėtiškių leidžiami leidiniai, Monika ir Marius atviri bei pasiruošę priimti užsakymus. „Mums svarbus yra patriotizmas ir savo krašto garsinimas, todėl tikrai norėtume ir prie Molėtų krašto iniciatyvų prisidėti,“ – mintimis dalijasi pora, neatmetanti galimybės kada nors visus pakviesti ir į savo knygyną. Na, o kol kas, svarbiausia plėsti leidybą ir užtikrinti nuolat leidžiamus leidinius.
Molėtai – čia viskas tikra?
Antroji žiema Molėtų rajono kaime naujiems gyventojams nepašykštėjo šalčio ir sniego, tačiau kaip Marius pastebi: „Kaip miestiečiams išgyventi truputį kaimo nemalonumų – buvo smagu.“ Net ir sulaukdami klausimų ar nesiruošia grįžti į didmiestį, pora atvira – jie mėgsta trumpas keliones į Vilnių, tačiau visada geriausia sugrįžti namo – į Molėtus.
Vis geriau Molėtų kraštą pažįstantys Monika ir Marius žino ir šio krašto šūkį: „Čia viskas tikra!“. „Žmonių turbūt ne tiek daug pažįstame vietinių, bet gamta tai tikrai yra nuostabi. Čia dangus labai platus, aukštas. Iš miesto išvažiavus, tikrai yra gera,“ – apie tikrus įspūdžius pasakoja naujus namus Molėtų rajone atradę ir mylimą darbą čia susikūrę Monika ir Marius.
