_001.png)
Vienuoliktasis Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro „Tikros istorijos“ pasakojimas.
Beveik prieš aštuonerius metus Povilas ir Vaida Jankauskai atidarė savo pirmąją šeimos desertinę Utenoje. Neilgai trukus poros gaminami desertai ir kava pasiekė ir Molėtus, o šiandien „Vanilinis dangus“ klientams duris atvėręs ir Vilniuje. Įveikęs ne vieną nuosavo verslo iššūkį, šiandien Povilas džiaugiasi desertine, įsikūrusia Molėtų istoriniame pastate, vadinamuose Raudonuose mūruose, ir stebi augantį klientų ratą.
Povilas su žmona buvo emigravę į užsienį, tačiau visada žinojo, kad grįš gyventi į Lietuvą. Ilgai laukti neteko, o sugrįžus kirbėjo tik viena mintis – noras dirbti sau: „dirbti sau, tai daryti nuoširdžiai ir kokybiškai“. Kava Povilas susidomėjo dar dirbdamas pirmajame savo darbe, populiarioje Vilniaus kavinėje, vėliau savarankiškai tęsė pažintį su kava, domėjosi jos subtilybėmis. Tuo metu, jo žmona Vaida norėjo save išbandyti konditerijoje, tad šeimai nebuvo sunku nuspręsti kuria linkme reikia sukti. Bendrai veiklai šeimos individualius pomėgius apjungusi pora atidarė pirmąją savo šeimos desertinę. Šiandien šeimos verslas išaugo į desertinių tinklą, kurį apjungė bendras „Vanilinio dangaus“ pavadinimas, puikiai atspindintis šeimininkų vertybes. „Vanilė – vienas iš brangiausių prieskonių, tai asocijuojasi su kokybe, o dangus dėl to, kad „pakylėjam“ į dangų, kad būtų malonu. Siekiame, kad pas mus būtų gera ateiti, mėgautis desertais ir tikime, kad pavadinimas Vanilinis dangus visiems asocijuojasi su kokybe, malonumu ir gera emocija“ – pasakoja „Vanilinio dangaus“ šeimininkas.
Pirmą kartą šeimos desertinė Utenoje duris pravėrė 2013 metais. Tuo metu šeima Utenoje pasiūlė tikrą naujieną. „Norėjome turėti laiko, viską ramiai išsigryninti, nors buvo sudėtinga, nes pradžioje dirbome tik tryse. Buvo daug bemiegių naktų, esant daug entuziazmo, noro parodyti ką galime. Ėmėmės daug užsakymų ir juos reikėjo įvykdyti. Sunku – bet tai yra gera patirtis“ – prisimena Povilas, dabar į visą desertinių tinklą subūręs 14 darbuotojų. Kadangi pradžia Utenoje ėjosi sklandžiai, po poros metų Jankauskų šeima atidarė jaukų kampelį ir Molėtuose, kur pradžia buvo kiek sunkesnė. „Pirmais, antrais, trečiais metais buvo tikrai minčių ar mums čia to reikia, nes miestelis mažas ir labai stipriai jaučiasi sezoniškumas. Tikrai norėjosi uždaryti ir viską mesti, bet kai būna sunkesni momentai, prisimeni geras dienas, kai daugiau lankytojų, kai viskas atsigauna ir stojasi į vėžias“ – mintimis dalinasi desertinės įkūrėjas ir džiaugiasi, kad visgi užteko užsispyrimo ir kantrybės išlaikyti verslą Molėtuose, kuris šiai dienai puikiai gyvuoja ir sukuria kelias darbo vietas. Povilas mano, kad ateityje sezoniškumas Molėtuose turėtų jaustis vis mažiau: „Molėtai per paskutinius porą metų stipriai išaugo ir, tikiu, kad augs dar labiau. Tikimės, kad sezoniškumo taip stipriai tuoj nesijaus ir čia, o tai tikrai skatina nepaleisti savo galimybių“ – įsitikinęs vyras.
Jau šeštus metus Molėtuose gyvuojanti „Vanilinio dangaus“ desertinė ir jos šeimininkai gali būti pripažinti kaip vieni pirmųjų į šį kraštą atvežę kokybišką kavą. „Gera kava turi būti turtinga, ryški, o svarbiausia, kad išgėrus kavos puodelį norėtųsi pakartoti,“ – pasakoja Povilas.
.png)
Nors šiai dienai Povilas darbuojasi už baro ne kasdien, per visą šeimos verslo gyvavimo laiką atsirado daug klientų, kurie į jį kreipiasi vardu ir žino ne tik kaip desertinės „šeimininką“. Pasak Povilo, šeimos desertinė „Vanilinis dangus“ buvo kurta šeimoms. Vyrui ne tik patinka ruošti kavą klientams, bendrauti su jais, bet ir svarbu žinoti kas vyksta jo šeimos versle, pažinti čia besilankančius: „Kai atsidarėme, ateidavo poros, vėliau jau matai, kad tos moterys ateina besilaukiančios vaikelio, o po to – ir su vaikais. Viena iš mūsų siekiamybių yra, kad klientai sugrįžtų. Dėl to be galo malonu, kai sutinki tuos pačius žmones geriančius kavą su kuriais bendravai prieš du, keturis ar šešis metus.“
Kitas siekis – nuolat išlaikoma kokybė: „Mūsų išskirtinumas – tai kokybė. Mes kepame viską tik su sviestu, tik su ekologiškais miltais ir tuo didžiuojamės. Jei yra desertas su šokoladu, tai ne lašiukas jo įdėta, o tiek kiek reikia, kad jį pajaustum. Jei yra uogos, tai jas triname patys, kad būtų ne tik jų skonis.“
Prakalbus apie masinės gamybos produktus, desertinės įkūręs ir jos gerą vardą puoselėjantis vyras įsitikinęs – niekas nėra užtikrintas, kaip keisis vartojimo įpročiai didėjant socialinei atskirčiai, tačiau akivaizdu, kad net ir vaikams svarbu formuoti jiems skanaus ir kokybiško skonio pavyzdį. „Mes jau spėjome užsitarnauti kokybiško produkto vardą, o žmonės kurie gali ir nori sau leisti išskirtinį produktą, to ir ieškos. Kiekvienas produktas, ar tai pigus, brangus ar labai brangus, vistiek visada suras savo klientą.“ – įsitikinęs jaunas verslininkas.
