Molėtų krašto muziejuje lapkričio 28 d. 14 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia į projekto-parodos „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ baigiamąjį renginį, skirtą paminėti Tilžės akto dieną. Renginyje, kuris vyks Molėtų krašto muziejuje, bus prisiminta Tilžės akto atsiradimo istorija ir parodytas Lietuvių folkloro teatro spektaklio „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ vaizdo įrašas.
Tilžės aktas – Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) politinis dokumentas, priimtas prieš 106 metus. Jame Prūsų (Mažosios) Lietuvos gyventojų daugumą sudarančių lietuvininkų vardu reikalauta, kad Mažoji Lietuva prisijungtų (prisiglaustų) prie lietuvių tautos kamieno – Didžiosios Lietuvos, t. y. prie atkurtos Lietuvos valstybės. Remtasi 1918 m. sausio 18 dienos Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Thomo Woodrowo Wilsono Kongrese paskelbta tautų apsisprendimo teise.
Aktą pasirašė 24 Mažosios Lietuvos tautinės tarybos nariai: J. Arnašius, M. Banaitis, E. Bendikas, L. Deivikas, M. Deivikas, V. Didžys, V. Gailius, J. Gronavas, E. Jagomastas, M. Jankus, J. Juška, D. Kalniškys, K. Kiupelis, M. Klečkus, J. Lėbartas, M. Lymantas, M. Mačiulis, J. Margys, K. Paura, M. Reidys, A. Smalakys, J. Užpurvis, J. Vanagaitis ir F. Subaitis.
Lietuvos valstybės ir lietuvininkų delegacijos Tilžės aktą naudojo kaip argumentą per 1919 m. Paryžiaus taikos konferenciją, prašydamos Mažąją Lietuvą pripažinti Lietuvos valstybei. Po 1923 m. sausį laimėto Klaipėdos krašto sukilimo tarptautinėse institucijose, siekiant pripažinti krašto prijungimą prie Lietuvos Respublikos, remtasi taip pat Tilžės aktu ir Šilutės seimo deklaracija.
Lietuvininkų siekis buvo įgyvendintas 1923 m. ir Lietuva tapo jūrine valstybe. Lapkričio 30-oji yra atmintina Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena. Ją atmintina Seimas savo nutarimu paskelbė 1998 metais, kai buvo minimas Tilžės akto 90-metis.
Paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinėms paminėti, kelionę po Lietuvą pradėjo 2023-aisiais metais Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Vėliau eksponuota Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, Dovilų etninės kultūros centre, pačiame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniuje, bei Kėdainių krašto muziejuje, Daugiakultūriame centre. Galiausiai atvyko į Molėtų krašto muziejų, kur ir baigia savo kelionę.
Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, libreto autorius ir režisierius Povilas Mataitis, scenografijos ir kostiumų autorė Dalia Mataitienė. Spektaklyje skambėjo Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ fragmentai. Pasitelkti Prūsijos istorijos šaltiniai, cituojamos Šventojo Rašto, Martyno Mažvydo „Katekizmo“ ištraukos pabrėžia amžinąją vertybę – tautos dvasingumą.
Mataitienės atkurti prūsiški istoriniai drabužiai atskleidžia išskirtinį prūsų savitumą ir aukštą kultūrą. Lietuvininkių merginų ir moterų drabužis – archaiškoji marginė – buvo atkurta pagal Kristofo Hartknocho veikalą „Senoji ir naujoji Prūsija“ (1684 m.) iliustruojantį vario raižinį; pamuštinė, aukštos, juodos cilindro pavidalo kepurės yra pavaizduotos Teodoro Lepnerio knygoje „Prūsų lietuvis“ (parašyta 1690 m., išleista 1744 m.). Taip pat dailininkė yra atkūrusi evangelikų kunigo drabužį, metraštininkų apsiaustus, viduramžiškas skrybėlės, kitus 16–17 a. lietuvininkų tradicinius drabužius.
Mažoji Lietuva – XVI a. istoriškai susidariusi sritis Priegliaus upyne ir prie Nemuno žemupio iš XIII a. kryžiuočių užkariautų baltų žemių: Nadruvos, Skalvos, Sembos, šiaurinės Bartos, šiaurinės Notangos, Pilsoto, Karšuvos ir kt. Smaugiami germanizacijos, tų vietovių gyventojai labiau linko į savo kraujo brolius lietuvius. Taip iš visų čia gyvenusių baltų susidarė Mažosios Lietuvos etninė grupė – lietuvininkai.
Parodoje eksponuojamos pirmosios lietuviškos knygos: Martyno Mažvydo „Katekizmo“, Kristijono Donelaičio „Metų“ faksimilės, Danieliaus Kleino lietuvių kalbos gramatika „Grammatica Litvanica“, tautinio atgimimo leidiniai „Aušra“ ir „Varpas“, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvininkus vaizduojantys piešiniai iš Kasparo Schuetzo (1592 m.), Friedricho Samuelio Bocko (1782 m.) ir Kristofo Hartknocho (1684 m.) leidinių, D. Mataitienės spektakliui sukurti kostiumai, fotografijos, plakatas, K. Donelaičio „Metų“ pradžia, įrašyta lietuvių ir prūsų kalbomis, demonstruojami spektaklio „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ vaizdo įrašo fragmentai.
Mažosios Lietuvos gyventojų įnašas į visą Lietuvos kultūrą nepaprastai reikšmingas. Čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pirmą kartą išversta ir išleista Biblija. Čia gimė ir kūrė Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Rėza, Vydūnas, Ieva Simonaitytė.
