Pavasario lygiadienis yra ypatingas laikotarpis, kai dienos ir nakties trukmė yra vienoda – tai senovinė, jau primiršta, tačiau vėl atgimstanti tradicija, lydima dainomis, gamtos žadinimo apeigomis bei tradicijomis. Senovės lietuvių baltų kultūroje, pavasario lygiadienis buvo svarbus laikotarpis, švenčiantis gamtos atgimimą, šviesos pergalę prieš tamsą ir atėjusį pavasario šventimą. Pavasario lygiadienis – labai svarbi senovės lietuvių baltų kultūros paveldi dalis.
Ši šventė susijusi su pavasariu, žalčiais ir vandeniu. Renginio vieta būdavo pasirinkta gamtos apsuptyje – miško, pievos ar upės pakrantėje, kad būtų galima pajusti ryšį su gamta, vandeniu – kaip gyvybės atgimimo simboliu.
Senovės lietuvių baltų kultūroje yra daug mitų ir legendų apie gyvūnus, kurie turėjo ypatingą reikšmę, o vienas iš jų yra žaltys. Žalčiai laikyti šventais gyvūnais, susijusiais su gamtos ir gyvybės ciklų simbolika. Remiantis senosiomis tradicijomis, žalčių žadinimas simboliškai būdavo laikomas gamtos atgimimo apeigos dalimi. Na o kas gi geriau gali pažadinti žalčius, nei laumės?
Manoma, kad įvairių senovės kultūrų žmonės per pavasario lygiadienį švęsdavo ir Naujųjų metų pradžią. Lietuviai tikėjo, kad pavasario lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų (nes tądien saulė teka tiksliai rytuose), būsi tyras ir sveikas visus metus. Ši astronominė data buvo pažymima apeigomis, dainomis bei šokiais.
Pasirinkome ypatingą vietą – Asvejos ežero pakrantę. Asveja, kitaip vadinama Alka (senovinė šventvietė) apsupta begale protėviams svarbių vietų – piliakalniais, pilkapiais, jos vanduo buvo laikomas šventu.
Ką veiksime šventėje?
pažinsime senuosius papročius ir protėvių išmintį;
dalyvausime senovinėse apeigose žadinant gamtą ir kviečiant gamtą atbusti;
dalyvausime magiškame sutartinių rate su Laurita Peleniūte (Promočių giesmės);
kviesime visas šių dienų „laumes” simboliškai pažadinti žalčius, pranešant jiems, kad jau metas busti;
dainuosime baltiškas dainas, sutartines, grosime būgnais;
šoksime;
visi norintys atnaujinsime kūną ir sielą pasinerdami į šventą Asvejos vandenį, mažiau drąsius kviesime apsiprausti rankas, veidą, basomis budinti žemę;
vaišinsimės karšta sriuba.
Renginio vieta: Dubingiai, Asvejos ežero pakrantė prie Dubingių pilievietės, Asvejos regioninio parko lankytojų centro salė.
RENKAMĖS: Radvilų g. 1, Dubingiai, LT-33261 Molėtų r.
Dalyviai: labai kviečiame dalyvauti visas laumes, joms prijaučiančias, laumių vyrus, draugus ir visus šeimos narius.
Renginio kaina: 18 eur. Vaikams iki 12 metų – nemokamai.
Į renginio kainą įeina: sutartinių ratas su Laurita Peleniute (Promočių giesmės), apeigos, pramogos, apeiginės maudynės, vaišės (sriuba), parko lankytojo mokestis.
Maudynės: Kviečiame drąsiausius ritualo metu pasinerti į šventą ežero vandenį dėvint baltai (suknelė, marškiniai, skara) arba tiesiog maudymosi kostiumėlį. Visi vyrai ir vaikai taip pat kviečiami maudynių ritualui. Mažiau drąsius kviesime apsiprausti veidą ar basomis budinti žemę. Po maudynių sušilti, persirengti bus galima Lankytojų centro salėje su židiniu.
