Septintasis Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro „Tikros istorijos“ pasakojimas.
Sigita Jucevičiūtė – Molėtų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, energija spinduliuojanti moteris, kartu su bendraminčiais krašto ūkininkus subūrusi į Lietuvos ūkininkų palaikymo protestą – mitingą „Lietuva, tavo kaimas miršta“. Tuo metu į Molėtų gatves išvažiavę ūkininkai ne tik atskleidė norą būti pastebėti ir išgirsti, bet ir parodė savo vienybę. Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena Molėtų krašto ūkininkai, pasakoja atgimusios sąjungos pirmininkė Sigita.
Prieš dvejus metus užgimusi molėtiškių iniciatyva susirinkti rajono ūkininkams kartu, suaktyvino ir rajono ūkininkų sąjungos atkūrimo idėją. Rajono ūkininkams vėl susibūrus, sąjungą būtų galima pavadinti „atgimusia“ – anksčiau tokią sąjungą Molėtų rajono ūkininkai turėjo, bet jau senokai ji nevykdė veiklos, pamažu viskas buvo nurimę. Sigita Jucevičiūtė puikiai prisimena keliones į ankstesnės sąjungos susitikimus su tėčiu prieš 20 metų. Tik kaip pati sako, tuo metu nevertinusi savęs kaip rimtos ūkininkės. Visgi prieš dvejus metus būtent ji su kitais aktyviais rajono bendraminčiais ūkininkais ėmėsi iniciatyvos ir vos per kelias dienas suorganizavo rajono ūkininkų išvažiavimą į miestą: „Turi patys žmonės norėti rinktis, čia nepriversi. Mes, kurie entuziastingesni, patys susiskambinome, įsipareigojome kiekvienas savo seniūnijose pakalbinti aktyvesnius ūkininkus ir taip mums pavyko sukviesti nemažai žmonių. Aš manau todėl, kad ši akcija pavyko, ūkininkų sąjunga ir įsivažiavo“.
Šiandien Sigita – Molėtų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė. Pasak jos, Lietuvos ūkininkų protestas visuomenei priminė apie šią bendruomenę, jos narius, kurie daug ir sunkiai dirba bei nori būti pastebėti. Molėtiškiai, vis aktyviau ėmę diskutuoti apie rajono ir Lietuvos ūkininkų problemas, iškėlė ir organizacijos, buriančios rajono ūkininkus, padedančios spręsti jų problemas, svarbą. „Surengėme pirmą susirinkimą ir per jį kažkam reikėjo palaikyti tą „vairą“, būti atsakingesniam, visus suburti,“ – sako Sigita ir džiaugiasi savo komandoje turėdama būrį aktyvių ūkininkų – Darių Pumputį, Marių Vainorių, Bronių Pusvaškį, Andrių Arlauską, Aidoną Užubalį, Rolandą Marcinkevičių, Gintautą Bulkevičių. Deja, sąjungos steigimo darbai pakliuvo į COVID-19 pandemijos sūkurį, dėl to jos narai vis dar laukia, kada galės surengti ataskaitinį susirinkimą ir gyvai susitikti su bendraminčiais.
Kol negalima susitikti gyvai, ūkininkai bendrauja sukurtoje uždaroje Facebook grupėje, kur yra jau virš 70 žmonių – tų, kuriems rūpi žemės ūkio problemos ir kurie yra pasirengę ieškoti jų sprendimo būdų. Pasak Sigitos, norintiems tapti sąjungos nariais svarbiausia pozityvus požiūris: „Pakalbame, kuo ūkininkas užsiima, kokios jo mintys. Sąjunga – tai bendraminčių asociacija. Mums rūpi žemės ūkis. Ūkis turi būti ne tik darbas, tai ir gamtos tausojimas, požiūris į visą žemę, augmeniją. Žmogus turi ateiti su pozityvu. Įstoti – ne problema, reikia tik noro didelio, entuziazmo.“
Sigita, pati puoselėdama mišrų ūkį, pastebi, kad Molėtų rajone vyrauja gyvulininkystė. Nepaisant to, rajone veikiantys ūkiai – labai skirtingi: yra tiek smulkių šeimos ūkių, dirbančių iki 30 ha žemės, vidutiniai ūkių, kuriuose dirbama iki 100 ha ploto, tiek didžiųjų – sudarančių apie 300 ha dirbamos žemės. Sigita pastebi, kad toks ūkių skirstymas labiau taikytinas Molėtų rajonui, kadangi kituose rajonuose, kur vyrauja augalininkystė, ir 1000 ha ploto gali atrodyti per mažai. Paklausta apie šiandienos ir ateities ekologinius ūkius, Sigita atvira – turime daug ko pasimokyti. „Ekologija turėtų būti įgyvendinama visapusiškai – tai ir mąstymas, ir gyvenimo būdas. Tada bus tikri ekologiniai ūkiai. Jei ūkis ekologinis tik tam, kad gautum didesnes išmokas, tai nebus ekologija. Reikia kitokio mąstymo apie ekologiją, manau, reikia tam pribręsti ir dar padirbėti šiuo klausimu,“ – mintimis dalinasi pašnekovė.
Jau pirmuosiuose susitikimuose ūkininkų sąjungos nariai didelį dėmesį skyrė jų bendruomenės problemoms – ne tik diskutavo tarpusavyje, bet ir viską išvardinę raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijas bei LR Seimo Kaimo reikalų komitetą, tikėdamiesi, kad į jų pastebėjimus bus atsižvelgta ir tai padės Lietuvos ūkininkams ateityje. Pasak Sigitos, iškeltų problemų ir įžvalgų turėta daug – nuo veiklaus kaimo gaivinimo idėjų iki viešųjų pirkimų įstatymų, žemės nuomos, ūkio finansavimo ir kreditavimo projektų peržiūrų.
Vieni iš siūlymų – ūkininkų švietimas ir informavimas, skiriant daugiau dėmesio jų ekonominiam ir finansiniam raštingumui, bei itin smulkių ūkių atgimimo skatinimas. Supaprastinta tvarka gaminti ir tiekti savo produkciją gyvenvietei, bendruomenei yra vienas iš Molėtų rajono ūkininkų siekių. „Šiandien yra kaip niekada aktualu apsaugoti vidaus rinkai produkciją gaminančius ūkininkus nuo išorinių ekonominių veiksnių. Tam reikalinga tvari ir efektyvi vidaus vartojimo politika, kultūra. Rajono mokyklos, ligoninės, darželiai, senelių namai ir kiti, pirmiausia, turėtų produktus centralizuotai įsigyti iš vietinių ar šalies ūkių. Privalu koreguoti esamus viešųjų pirkimų įstatymus, nes dabar nėra galimybės ūkininkams į juos įsisprausti ir pateikti savo produkcijos,“ – rūpestį išsako Sigita ir neslepia su sąjungos nariais ieškantys būdų, kaip ūkininkams padėti realizuoti jų produkciją. – „Galvoju, kad ir turguje galima būtų atidaryti ūkininkų parduotuvę, kur būtų galima įsigyti iš kaimo atvežtos šviežios produkcijos. Kam eiti į prekybos centrus, kai galima įsigyti iš savų žmonių. Gyvenant skaitmeninių technologijų laikais, mintys krypsta į elektroninę erdvę. Tokiu keliu mūsų rajono ūkininkai dar lengviau pasidalintų savo produkcija su didžiaisiais Lietuvos miestais.“
Naujų idėjų nestokojanti ūkininkė juokauja – minčių yra daugiau nei laisvo laiko. Sigita džiaugiasi, kad pastaraisiais metais pavyko ne tik atkurti Molėtų krašto ūkininkų sąjungą, bet ir žengti pirmi, užtikrinti žingsniai formuojant krašto ūkininkų bendruomenę: „Labai svarbu ginti savo teises, bet ne mažiau svarbu turėti kaimyną – partnerį, su kuriuo pasitarsi, džiaugsmu ir vargu pasidalinsi.“
Sigita įsitikinusi – visos vietos yra tinkamos ūkininkavimui, tačiau tai, kaip seksis ši veikla, priklausys nuo idėjos ir noro: „Jei norvegai ar švedai sugeba ūkininkauti, išginti karves į tuos kalnus, kur žolės yra minimaliai, vadinasi įmanoma visur.“ Optimizmo nestokojanti Sigita šeimininkauja viename iš didžiųjų rajono ūkių – kartu su šeima užsiima pienininkyste, augalininkyste ir augina mėsinius galvijus. Ilgą laiką gvildenę idėją „nuo lauko iki stalo“, jau pusę metų ją sėkmingai įgyvendinama šeimos ūkyje – čia užaugintas galvijas paskerdžiamas, mėsa išpjaustoma, vakuumuojama. Tam įrengtos specialios patalpos. Pagal surinktus užsakymus produktai pristatomi pirkėjams tiesiai į namus. „Tai ir yra tiesiogiai „nuo lauko iki stalo“. Be jokių tarpininkų. Įprastai taip ir turi vykti, todėl šią idėją reikia plėsti. Ir tai ne tik mėsa, tai ir pienas, sūriai, daržovės, medus, vaistažolės, krepšelių paruošimas iš jų ir tiesioginis pristatymas klientui. Aišku, tai darbas, tai darbo vietos, bet šitas produkcijos realizavimo būdas turi įsivažiuoti,“ – įsitikinusi ūkininkė.
Pati Sigita ūkininkavimo ėmėsi, atrodo, netyčia. Gyvendami kaime, kaip ir visi, Sigitos šeima laikė karves, tačiau atėjo laikas, kai atsirado poreikis „daryti kažką daugiau, nei tik egzistuoti“. Išaugo karvių skaičius, prasidėjo ūkio plėtra, o po to tai jau tapo gyvenimo būdu. „Kitaip ir negali būti. Kaip sakau – reikia mylėti žemę. Turbūt tai yra svarbiausia,“ – atviravo Sigita ir neslėpė ateities planų. Pasak jos, ateityje ūkis turėtų tapti labiau robotizuotas, kad reikėtų mažiau rankų darbo jėgos – rasti žmones, norinčius dirbti sunkius ūkio darbus, yra nelengvas iššūkis.
.jpg)
Sigitos Jucevičiūtės įgyvendinama idėja nuo lauko iki stalo – „Siunta iš kaimo“. Asmeninio albumo nuotraukos.
Smagu klausyti kalbančios Sigitos, kuri tiesiog užkrečia optimizmu: „Reikia gyvenime žiūrėti per kitą prizmę, tada ir pasaulis atrodys kitaip. Jei tu priimsi problemą kaip tragediją, tai ji tokia ir bus, o jeigu taip negalvosi, tiesiog imsi ir spręsi, tai ji ir išsispręs.“ Sigita apie ūkį kalba su tokia meile, kurios galima būtų pavydėti ir pasimokyti kiekvienam. Žmogus, kuri myli žemę ir savo darbą, gali patvirtinti ir Molėtų teiginį „Čia viskas tikra“. „Tikra vieta, kur gyvenu – žemė. Žemės neatsiveši ir nepasigaminsi. Žemė yra duota ir ji kvepia,“ – su šypsena pokalbį užbaigia Sigita.
