Dvidešimt ketvirtasis „Tikros istorijos“ pasakojimas.
Teresė Ramanauskaitė-Balčiuvienė – moteris, nuo kurios sklinda ramybė virstanti meno kūriniais. Teresė yra vienetinių rankų darbo, kaip pabrėžia – aukščiausios kokybės odos, gaminių kūrėja, kurios veikla slypi po „Terra bags“ vardu.
Moters gyvenime siuvimo amatas visada buvo šalia: siuvo mama, taip pat sesės, o piešti ir užsiimti įvairiais rankdarbiais mėgo visa šeima. Jei siuvimą Teresė pasirinko neatsitiktinai, oda moters gyvenime atidaro visai netikėtai. „Gavau pasiūlymą pabandyti pasiūti rankinę, o aš net neįsivaizdavau, kaip tai padaryti. Tik pasiėmus odą į rankas man atrodė, kad aš visą gyvenimą tai darau. Ir tai taip mane užkabino, kad jau 16 metų dirbu ties tuo,“ – pasakoja parduotuvės „Terra Bags“ įkūrėja. Teresė kuria rankines, diržus, aksesuarus, interjero detales. Ir nebūtinai viską iš odos. Yra dirbusi su drabužiais, siuvo sėdmaišius, odinius padėkliukus, laikrodžio dirželius – visas asortimentas gaminamas su išskirtiniu dėmesiu, apgalvojant visas detales. „Būna tokių dienų, kad negaliu dirbti. Ateinu, matau, kad ne mano diena ir išeinu pasivaikščioti ar nuveikti kažką kitko. Aš dirbu be jokių lekalų, pasiimu odos gabalą ir matau kas iš jos turi būti. Tarsi pati oda man diktuoja, kokia rankinė turi būti,“ – mintimis dalinasi moteris, kuri prieš kelis metus sostinę iškeitė į Molėtus. Dabar ji čia kuria ne tik odos dirbinius, bet ir savo gyvenimo istoriją. „Terra bags“ parduotuvėlė, įkurta miesto centre. Pasak Teresė, tai yra ne tik darbo vieta, bet ir ramybės uostas, į kurį patekusi kūrėja pameta valandų skaičių ir gali dirbti iki 10 valandos vakaro ar ilgiau.
Moters kuriamos rankinės – vienetinės. „Savo darbą atlieku kokybiškai, gal kitą kartą ir preciziškai, bet pasiūla tokia didelė, kad konkuruoti galima tik su gera kokybe,“ – įsitikinusi kūrėja, kuri atsako už savo darbų kokybę, o tai vertina ir klientai. – „Klientai mane randa patys. Geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas.“ Moteris pripažįsta, kad net ir be didesnių investicijų į reklamą jai pavyksta pritraukti klientus – vieni perka jau pagamintus gaminius, kiti ateina su savo vizijomis ir norais. „Per 16 metų nebuvo tokio kliento, kuris gavęs mano gaminį pasakytų, kad jam nepatinka. Visada tai skatina toliau dirbti ir tobulėti. Gera gauti žinutes, kad mano siūtos rankinės yra tobulos ir nuostabios. Labai gera, kai žmogus džiaugiasi, o tu žinai, kad tikrai gerai darai,“ – džiaugiasi moteris, kuri parduoda savo gaminius ne tik savo parduotuvėlėje ir internete, bet ir greta įsikūrusioje „Ryški Juoda“ parduotuvėlėje.
Odos gaminių kūrėja neketina sustoti ir planuoja plėsti savo veiklą. Ar tai bus užsienio rinka – dar parodys laikas. Teresei patinka pačiai bendrauti su klientėmis, su kuriomis ji susipažįsta, padeda išsirinkiti gaminius, o kai kas iš jų tampa ir nuolatinėmis klientėmis. „Viena klientė turi 16 mano rankinių! Ji sako, kad nebegali pirkti rankinių iš parduotuvės,“ – pasakoja Teresė ir priduria. – „Turiu klientę, kuri pirko jau trečią to paties stiliaus rankinę. Jai ji tobula ir kitokios ji nenori. Net ir aš pati pastebiu ne žmones, o jų rankines, batus – pagal tai žmones ir atpažįstu.“ Pasak kūrėjos, „Terra bags“ gaminiais puošiasi moterys, kurios vertina grožį ir kokybę: „Mano rankinės mielos, nes jas darau su meile ir tai jaučiasi.“
Teresė buvo pasklebusi apie pamokas, kurios susilaukė ypatingai daug susidomėjimo. Odos įvaldymo technikų moteris nori išmokyti kitus. „Žmonės iš Raseinių ir Biržų atvažiuotų į Molėtus vien dėl mano mokymų, o ir molėtiškiai pareiškė norą dalyvauti. Nelabai kas mokina dirbti su oda, niekas nenori sau konkurentų, bet aš galvoju, kad mano 16 metų patirtis yra svarbi stiprybė ir per kelias pamokas žmogus netaps mano konkurentu,“ – įsitikinusi moteris, kuri neatmeta idėjos ateityje vesti ir odos dirbimo edukacijas.
Moteris džiaugiasi gyvenimo posūkiais, kurie ją atvedė įsikurti Molėtuose. „Čia daug pliusų, nes viskas labai arti. Čia pasiekti paštomatą ar autobusų stotį užtrunki vos 5 minutes, kai Vilniuje tai mažiausiai užtruktų valandą. Vilniuje viskas kitaip, o čia tiesiog turi daugiau laiko darbui,“ – sako pašnekovė, kuriai kažkada Molėtai atrodė per lėtas miestelis gyventi. „Čia šiltesni, nuoširdesni žmonės. Ir įstaigose, kur nueini, tau skiria laiko, nuoširdžiau paaiškina. Draugės atvažiuoja pas mane, sako kaip čia faina. Anksčiau, kai atvažiuodavau aplankyti tėvų, man atrodė, kad Molėtuose visi žmonės tokie lėti. Po Vilniaus tempo netgi norėdavosi taip lyg ir pastumti juos, o dabar pripratau, supratau, kad ir aš sulėtinau tempus,“ – pripažįsta moteris ir pastebi, kad pabuvus Vilniuje nors pusdienį norisi kuo greičiau grįžti namo – į Molėtus.
2022-05-26