Verslo formos

Individuali veikla pagal pažymą

Norint vykdyti ekonominę veiklą ir siekiant gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, nebūtina kurti juridinio vieneto - galima tai daryti dirbant pagal individualios veiklos pažymą. Pagal tokią pažymą galima vykdyti bet kokio pobūdžio veiklą, išskyrus tam tikrus atvejus, kai yra privaloma įsteigti įmonę. Individualios veiklos pažymai gauti, reikia nurodyti vykdomą veiklą atitinkantį ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus (EVRK) kodą, kurį išsirinkti galite ČIA. Jei dvejojate koks kodas jūsų vykdomai veiklai tinkamiausias, skambinkite telefono numeriu 85 236 4716 ir Lietuvos statistikos departamento darbuotojai padės išsirinkti. 

Kartą gautos individualios veiklos pažymos nereikia nuolat pratęsinėti, kaip tai reikia daryti dirbant pagal verslo liudijimą. Prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pažymos išdavimo reikia pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, o nusprendus nutraukti vykdomą veiklą, apie tai pranešti privalu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po veiklos nutraukimo. Reikalingus dokumentus dėl veiklos įregistravimo, išregistravimo ar duomenų keitimo, galite pateikti elektroniniu būdu, prisijungę prie Mano VMI sistemos. 

Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, yra privalomai draudžiami: pensijų, ligos, motinystės socialiniu, sveikatos draudimu. Todėl vykdantieji veiklą pagal individualios veiklos pažymą, turi teisę gauti numatytas išmokas - senatvės pensiją, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. 

Darbas pagal individualios veiklos pažymą yra neribotos civilinės atsakomybės, tai reiškia, kad veiklą vykdantis asmuo, esant reikalui, atsako visu savo turtu. 

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, pajamų mokestis sumokamas nuo faktiškai gautų metinių individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Galima rinkis būdą apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas - iš uždirbtų pajamų atimant leidžiamus atskaitymus. Tai reiškia, kad iš pajamų reikia minusuoti išlaidas, pagal tai pagrindžiančius dokumentus ir tokiu būdu, nuo likusios sumos sumokate mokesčius. Taip pat galima vadovautis supaprastinta tvarka ir leidžiamais atskaitymais laikyti fiksuotą dydį, t. y. 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų. Šiuo būdu patogiausia apskaityti savo pajamas teikiant įvairias paslaugas, kai išlaidas patvirtinančių dokumentų yra mažiau nei 30 proc. pajamų. Kasmet galima keisti pinigų atskaitymo būdą, tad paskaičiuokite kuris būdas Jums yra tinkamesnis. Pasibaigus metams, veiklą vykdę asmenys privalo deklaruoti savo pajamas, bei sumokėti nustatytus mokesčius. 

Verslo liudijimas

Tai dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kuris nepriklauso nuo gaunamų pajamų ir gali verstis tam tikra veikla. Vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla atitiktų verslo liudijime nurodytą veiklą. Gyventojas gali įsigyti neribotą skaičių skirtingų veiklos rūšių verslo liudijimų, bet pagal verslo liudijimą galima verstis tik griežtai nustatytomis veiklos rūšimis, kurios yra išvardintos ČIA.

Išduotam verslo liudijimui pajamų mokesčio dydį nustato savivaldybės. Verslo liudijimai gali būti išduodami ir pratęsiami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, kuris gali būti ne ilgesnis kaip iki tų pačių kalendorinių metų pabaigos.

Dirbantiems pagal verslo liudijimą asmenims yra taikoma nemažai apribojimų. Vienas iš jų yra tas, kad negalima teikti paslaugų juridiniam asmeniui, jei veiklos sutampa. Prekybos verslo liudijimą turintys gyventojai per kalendorinius metus gali parduoti prekių iki 4500  eurų prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims ir prekybos veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, išskyrus išimtis: prekybą automobiliais, motociklais, mopedais, žemės ūkio ir maisto produktus parduoti kitam prekybos veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui.

Individualios veiklos pagal verslo liudijimą negali vykdyti PVM mokėtojai. Reikia žinoti, kad prekiauti turint verslo liudijimą galima tik „gyvai“ - galima prekiauti turguje, užsiimti išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, bet negalima užsiimti jokia internetine prekyba.

Įsigijus verslo liudijimą, veiklos apskaita yra itin paprasta. Asmenys, kurie veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, turi pildyti pajamų - išlaidų apskaitos žurnalą. Esant pirkėjo pageidavimui, privaloma išrašyti pirkimo - pardavimo kvitus.

Individualių veiklų palyginimas

Individuali įmonė

Tai civilinės neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokių įmonių, kurių teisinė forma yra individuali įmonė, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja LR individualių įmonių įstatymas.

Asmuo, įsteigęs individualią įmonę tampa jos savininku. Tokios įmonės steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos individualios įmonės savininku. Steigti individualią įmonę rekomenduojama, jei verslas yra individualus, skirtas vienam asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, individualios įmonės savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus įmonės įsipareigojimus, bet tuo pačiu, visas įmonės uždirbtas pelnas priklauso savininkui. Individualios įmonės savininkas bet kuriuo metu gali paimti įmonės pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams.

Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius, o esant reikalui galima įdarbinti kitus asmenis. Individidualią įmonę galima perregistruoti į uždarąją akcinę bendrovę, o kadangi įstymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.

Mažoji bendrija

Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą.

Mažąją bendriją gali steigti ir vienas asmuo, o esant poreikiui daugiau narių galima įtraukti veiklos vykdymo eigoje, bet ne daugiau nei 10 fizinių asmenų. Taip pat yra galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo, atsiimant savo įnašą arba galima parduoti ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims.

Nors mažojoje bendrijoje ir nebūtina turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus ir nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą. Kadangi mažosios bendrijos steigėjais ir nariais gali būti tik fiziniai asmenys, tai riboja galimybes vystant verslą pritraukti investuotojų – juridinių asmenų.

Mažosios bendrijos nariai gali dirbti be darbo sutarties ir uždirbtą pelną gali išsiimti avansu. Pelnas gali būti paskirstomas jos nariams ir nepasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams, tačiau jei  finansinių metų gale pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo gautų išmokų suma, mažosios bendrijos narys turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį.

Vertėtų žinoti, kad mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB. Taip pat reikia nepamiršti įsteigus MB, per 5 d.d. pateikti MB narių sąrašą per JADIS sistemą.

Uždaroji akcinė bendrovė

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas yra padalytas į akcijas. Tai reiškia, kad nepasisekus verslui, akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą. Jei steigėjų yra 2 ar daugiau, sudaroma uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutartis, jei steigėjas yra tik vienas, tada surašomas steigimo aktas.

UAB gali išleisti naujas akcijas, jas parduoti ir tokiu būdu pritraukti daugiau lėšų į juridinio asmens turtą. UAB akcininkai turi teisę parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turimas akcijas kitiems asmenims. Akcininkas taip pat gali palikti akcijas kaip palikimą savo paveldėtojams.

UAB įsteigimui, nuo 2023 05 01 nustatytas minimalus 1000 eurų įstatinis kapitalas. UAB privaloma įdarbinti direktorių, taip pat ir buhalterį arba pasirašyti sutartį su apskaitos įmone. UAB akcininkų negali būti daugiau nei 249, o akcininkais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Kiekvienas akcininkas turi tiek balsų bendrovėje, kiek jam leidžia turėti jo įsigytos akcijos. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Svarbu paminėti, kad akcininkai gali išsiimti UAB pelną dividendų forma, tačiau tik tada, kai pasibaigia mokestiniai metai arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius.

Viešoji įstaiga

Viešoji įstaiga – tai pagal įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir/ar juridinių asmenų, taip pat valstybė ar savivaldybė, o steigėjų skaičius neribojamas.

Privatusis juridinis asmuo siekia naudos savo akcininkams, o viešoji įstaiga siekia visuomenei naudingų interesų, todėl jas dažniau steigia savivaldybės. Turint VšĮ yra galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims. Taip pat yra galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus. Jeigu viešosios įstaigos dalininkų yra daugiau negu 1, visų jų balsai skaičiuojasi kaip turintys vienodą juridinę galią, nepriklausomai nuo įnašų.

VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį. Viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik jos įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti.

Steigiant VšĮ nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui, bet įsteigus įstaigą, iškart reikia įdarbinti vadovą. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 1,2% paramą iš gyventojų. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB. 

Juridinių asmenų palyginimas palyginimas