Pirmą kartą bažnyčia minima 1522 m. Pirmoji bažnyčia tikriausiai buvusi medinė. XVIII a. pr., Šiaurės karo metu, švedai ją sunaikino, o apie 1720 m. buvo pastatyta mūrinė. Dabartinė Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta 1905 m. kun. Kazimiero Bandzevičiaus rūpesčiu. Bažnyčia neobaroko stiliaus, lotyniško kryžiaus plano su 2 aukštais bokštais ir išsikišusiu fasadu. Bažnyčios vidus jaukus, šviesus. Altoriai ir vargonų prospektas neoklasicistiniai. Bažnyčioje yra 12 reikšmingų dailės vertybių.
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1549 m. XVII a. pastatyta koplyčia su rūsiu (jame buvo laidojami Giedraičių šeimos nariai). Bažnyčia renesansinė, stačiakampio plano, su pusapskrite apside ir 42 m aukščio fasado bokštu, vienanavė, dengta cilindriniu skliautu su rozetėmis, yra 5 altoriai, dvi reljefinės epitafijos (1639 m.). Šventoriaus tvora akmenų mūro, su tinkuotais arkiniais vartais. Baroko laikotarpio pastatas.
Vienuolių nepamatysite, tačiau jų dvasios stiprybę ir turtingą kultūrinę praeitį pajausite XVIII a. vidurio nežinomo profesionalo dailininko freskose, esančiose Videniškių vienuolyne. Videniškių bažnyčioje, pastatytoje XVII a. buvo laidojami Giedraičių šeimos nariai.
Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta Galuonų ežero šiauriniame krante. Stačiakampio plano bažnyčia išlaikiusi penkis barokinius altorius, aptverta akmenų mūro tvora, šalia jos vartų stovi medinė varpinė.
Joniškio Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia stovi Joniškio miestelyje, Arino ežero šiaurės vakariniame krante. Pirmąją bažnyčią 1726 m. pastatė jėzuitai. Klebono F. Petrausko ir parapijiečių rūpesčiu, 1848 m. pakeisti bažnyčios sienojai. Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė, su trisiene apside ir 2 žemesnėmis zakristijomis. Vidus 3 navų, su kolonomis. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas kunigas Stanislovas Šlamas (1866–1951), draudžiamos spaudos platintojas.
Dubingių bažnyčia praėjusio amžiaus VI dešimtmetyje net du kartus sudegė iki pamatų. 1954 m. supleškėjo parapijai nuo XVII a. antros pusės tarnavusi medinė bažnyčia, o po ketverių metų ir senoji medinė kapinėse Liudvikos Karolinos Radvilaitės pastatyta koplytėlė, kurioje po pirmojo gaisro buvo įrengti maldos namai. Dabar verslininkų Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų rūpesčiu pastatyta nauja Šv. Jurgio bažnyčia.
Medinis statinio karkasas iškilęs toje vietoje, kur buvo senoji bažnyčia. Naujoji bažnyčia yra panašaus dydžio, kaip ir senoji. Kryžiaus plano bažnyčios architektūra – lakoniškos ir tradicinės išraiškos, naudojamos paprastos, lietuviškos medžiagos: klijuotas medis, stiklas, o stogas ir sienos dengiamos specialiomis čerpėmis, primenančiomis gontus – lenteles, kuriomis senovėje buvo dengiami stogai. Bažnyčios ansamblio sudėtyje – išlikusi šventoriaus kampe senoji varpinė, akmenų tvora, restauruoti vartai. Kiekvienais metais balandžio mėn. Dubingiuose vyksta Šv. Jurgio atlaidai.
Ona Eirudavičienė 1478 m. pastatė pirmąją bažnyčią ir skyrė turto. Nauja bažnyčia pastatyta 1789 m. Rusijos valdžia ją 1868 m. uždarė ir nugriovė. 1925 m. bažnyčia įrengta mūrinėje cerkvėje, statytoje 1875 m. Kunigas Karolis Bielinis 1930–1931 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1954–1958 m. čia klebonavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899–1985), įrengė 3 altorius. Bažnyčioje įrengti 3 nauji altoriai, bažnyčia stačiakampio plano, su trisiene apside ir 2 zakristijomis abipus jos, 2 priestatais. Vidus 3 navų, atskirtomis plonais pilioriais.
1410 metus mena Giedraičiuose pastatyta Šv. Baltramiejaus bažnyčia. Giedraičių giminės nariai šią bažnyčią rėmė, remontavo ir perstatinėjo. Jų meilę ir rūpestį liudija bažnyčios sienoje įmūryta vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio širdis.
Tai bažnyčia stovinti Pusnės kaime, prie Giedraičių-Želvos kelio. Savo forma primena gyvenamąjį namą. Į Pusnę steigti parapijos 1922 m. paskirtas iš Rusijos grįžęs kunigas Justinas Jurkūnas. Iš pradžių pamaldos laikytos privačiuose pastatuose.
Andrius ir Jadvyga Daminskai būsimai bažnyčiai dovanojo žemės. Už 1000 litų nupirkta senoji medinė Kiauklių bažnyčia ir pastatyta Pusnėje. 1924 m. Pusnės klebonu paskirtas Albertas Želnia-Želnys. Jo rūpesčiu bažnyčia dvigubai padidinta, pristatytas bokštas ir 1927 m. konsekruota.
1939 m. paskirto klebono V. Balčiaus iniciatyva šventorius apmūrytas akmenų tvora. Klebonas V. Balčius (g. 1907 m.) su broliu 1941 m. nužudytas besitraukiančių raudonarmiečių. Bažnyčia savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, su masyviu bokštu ir bokšteliu. Joje yra 3 altoriai. Šventoriuje stovi medinė varpinė.
Balninkų parapija ne visada turėjo maldos namus – juos naikino karai ir gaisrai. Dabartinė Balninkų bažnyčia baigta statyti 1910 m. kun. Adomui Jusiui klebonaujant. Ją, 1921 m., Šv. Stanislovo titulu konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius. Tai dvibokštė mūrinė neoromaninio-neogotikinio stiliaus šventovė. Bažnyčios interjeras gotiškai suskliaustas ir padalintas į tris navas. Bažnyčioje esanti Nazariečio medinė skulptūra įtraukta į kultūros paminklų sąrašą ir saugoma valstybės. Tai XIX a. kūrinys.
Alantos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia pastatyta 1904-1912 metais pagal Liepojos architekto K. E. Strandmano projektą. Bažnyčia neoromaninė, su dviem bokštais, halinė, 3 navų, lotyniško kryžiaus plano. Bažnyčios cokolis tašytų akmenų, sienos plytų mūro, tinkuotos, o jos vidus erdvus, šviesus. Joje yra 7 reikšmingos dailės vertybės.
1724 m. pastatyta koplyčia vietoj buvusios senesnės. 1782 m. vizitacijų aktuose nurodyta supuvusi bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1756 m. Kunigas Juozapas Poviliauskas su parapijiečiais 1859 m. ją perstatė ir padidino. 1882–1914 m. Skudutiškyje kunigo nebuvo (bažnyčia buvo Molėtų parapijos filija). 1915 m. paskirtas kunigas Julijonas Svirskis pastatė kleboniją, įsteigė lietuvių mokyklą, 1922 m. įkurta parapija. 1927 m. klebonas Stanislovas Čelkus su parapijiečiais 1939 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Jis 1946 m. suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti. Į Lietuvą grįžo 1956 m.
Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su aukštu bokštu, turi sudėtingos kompozicijos fasadą. Joje yra Švč. Marijos Sopulingosios paveikslas, tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Šventoriaus tvora akmenų mūro, prie jos šliejasi medinė varpinė ir kryžius.
Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi Suginčių kaime, 0,5 km į rytus nuo Molėtų-Utenos kelio. Suginčiuose 1669 ir 1782 m. minima koplyčia (priklausė Vilniaus vyskupijos Molėtų parapijai). Antroji koplyčia buvo medinė, turėjo penkis langus, tris altorius, šešių balsų vargonus. 1909–1910 m. kunigo A. Ragažinsko rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Bažnyčia istoristinė (vyrauja neobaroko elementai), lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir 2 zakristijomis sankryžos kampuose. Bokštas kupolo vietoje, navų sankryžoje yra 2 bokšteliai, tarp kurių – trikampis frontonas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su arkiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė, kryžiai.
Dabartinę akmenų mūro Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčią kunigai Jonas Kazlauskas, Jonas Daugėla (g. 1909 m.) su parapijiečiais pastatė 1937–1940 m. Bažnyčia masyvi, stačiakampio plano, su plačiu bokštu ir apside. Vidus 3 navų, atskirtų lieknais piliastrais. Šventoriaus tvora medinių statinių. Jame yra kapinės.
Ežere plūduriuoja ryškiaspalvė plūdė bei prie žvejo batų ir meškerės guli neblogas laimikis – žuvis su balnu, nedažnas praeis pro šalį neužkibęs ant šios kompozicijos. O šalia dar ir jaukus miesto fontanas, kuris vakarais sužiba įvairiomis spalvomis.
