Kryžiuočių ordinas kartu su Livonijos ordinu rengė karo žygius į tuometines Lietuvos žemes. Pasipriešinti Livonijos ordinui Aukštaitijoje buvo statomos gynybinės pilių sistemos, kurios saugojo kelius Vilniaus link. Atliekant piliakalnių bei šalia buvusių gyvenviečių archeologinius kasinėjimus, randami kultūriniai sluoksniai, atveriantys pilių gynybinius įtvirtinimus ir šalia vykusį kasdieninį gyvenimą.
Kaip surasti Tauragnų piliakalnį? Giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras pasiekiamas važiuojant keliu per Tauragnų miestelį pietų kryptimi. Labės ežeras lieka dešinėje kelio pusėje. Pasukame į kairę Kirdeikių link, nuo sankryžos į Lamėstą važiuojame maždaug 800 metrų, kairėje pusėje pamatysime nuorodą į piliakalnį. Iki jo – 200 metrų. Piliakalnis įrengtas atskiros kalvos vidurinėje
dalyje, Šventės upelio kairiajame krante. Nuo gretimų pievų piliakalnį saugo pelkėta dauba, statūs šlaitai, šiaurinėje ir pietinėje pusėse supilti neaukšti pylimai ir iškasti grioviai. Į šiaurę nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė su labai suardytu kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. 1998 metais Tauragnų piliakalnis Vyriausybės paskelbtas kultūros paminklu.
Informacija ruošiama.
Į Narkūnų piliakalnį keliaujama iš Utenos centro Molėtų gatve. Pravažiavę Narkūnų gyvenvietės šiaurinę dalį sukame į kairę. Utenėlės upės kranto aukštumoje jus pasitiks naujai įrengti laiptai. Jie ves iki pat piliakalnio viršūnės. Statūs, net keturiolikos metrų aukščio šlaitai apaugę medžiais. Narkūnų piliakalnio aikštelė trikampė, šiaurinėje jos pusėje – pylimas su grioviu. Į šiaurę nuo piliakalnio yra priešpilio pusapvalė aikštelė, o į vakarus, vieno hektaro plote, papėdės gyvenvietė. Narkūnų piliakalnyje, priešpilyje ir gyvenvietėje išskiriami du kultūriniai sluoksniai. Ankstyvasis, datuojamas I tūkstantmečiu pr. Kr.–II a., ir vėlyvasis – XIV–XV a. pradžia. Geriausiai išsilaikę ankstyvojo laikotarpio radiniai. Iš jų galima spėti apie buvusius dviejų eilių medinių stulpų su šakų pynimu įtvirtinimus. Jie ne kartą degė ir vėl buvo atstatomi. XIV a. įtvirtinimai buvo statyti jau iš molio, panaudojant akmenis ir stačius bei gulsčius rąstus. Spėjama, kad XIII a. čia stovėjo Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis. XIV a. pabaigoje apylinkes niokojo Livonijos ordinas, o 1433 m., Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kovų dėl sosto metu, pilis buvo sudeginta. Manoma, kad po to žmonės išsikėlė iš šalia piliakalnio buvusios gyvenvietės ir apsigyveno už kelių kilometrų, ten, kur dabar yra Utenos miestas. XIX a. piliakalnį kasinėjo Pranciškus Vilčinskis. Jis aptiko storą kultūrinį sluoksnį, kuriame buvo apdegusio molio gabalų, puodų šukių ir kitų radinių. Daugiau kaip po šimto metų 1959 m. piliakalnio papėdės gyvenvietę ištyrė Utenos kraštotyros muziejus (vad. B. Valuckytė). Čia rastas iki 25 cm storio kultūrinis sluoksnis su lipdyta brūkšniuota bei žiesta keramika. Šiuos radinius saugo Utenos kraštotyros muziejus. 1975–1978 m. Narkūnų piliakalnį tyrinėjo Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto archeologinė komisija, vadovavo R. ir P. Kulikauskai. Tuomet rasta daug keramikos, kaulinių, akmeninių, bronzinių dirbinių, molinių liejimo formų, bronzos lydymo krosnelė, atkasta statinių bei židinių liekanų ir kt. Uteniškiai ir miesto svečiai per įvairias šventes renkasi ant Narkūnų piliakalnio. Švenčiant Jonines ant piliakalnio uždegami didžiuliai laužai, Utenėlės upe plukdomi gėlių vainikai.
Piliakalnis ir senovės gyvenvietė yra apie 2 km į pietryčius nuo Videniškių. Statūs jo šlaitai, didelis aukštis daro jį įspūdingu. Vakarinėje ir šiaurinėje piliakalnio pašlaitėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Rasta lipdytinės, brūkšniuotosios, lygiosios, grublėtosios keramikos. Piliakalnio istoriją gaubia įvairios legendos.
Apsilankę Asvejos regioniniame parke, būtinai užlipkite į Dubingių piliavietę. Eidami pažintiniu taku iš anksčiau buvusios salos (dabar pusiasalio), galėsite grožėtis ilgiausio, vieno giliausių ir didžiausių Lietuvos ežerų panorama.
Dubingių pilis – svarbus XIV – XVIII a. Lietuvos kultūros, pramonės, gynybos centras, mena karą su Kryžiuočių ordinu, reformaciją – reikšmingas mūsų istorijos epochas. Pilis susijusi su žymių to meto asmenų (Vytauto Didžiojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Barboros Radvilaitės ir kitų) gyvenimu ir veikla. Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos.
Nuo 2012 m. piliavietėje lankytojų laukia eksponavimui paruošti išlikę Radvilų rūmų fragmentai, uždengti gaubtu, bei buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vieta su Radvilų laidojimo panteonu. Piliavietėje įrengtas pažintinis takas su 6 apžvalgos stotelėm prie archeologinių ir gamtinių objektų. Natūralaus grunto tako ilgis apie 1,5 km., jame įrengti mediniai laiptai, informaciniai stendai, suoliukai.
