Molėtų ir Utenos kraštuose žydai įsikūrė prieš tris šimtmečius. Vienas žydų kultūros palikimų – Alantos sinagoga, to meto žydų religinių ir švietimo namų pavyzdys. Architektūriniu požiūriu itin svarbūs Molėtų prekybiniai pastatai, kur klestėjo žydų prekyba ir amatai. Senosiose žydų kapinėse ant antkapių iškalti tradiciniai žydų meno simboliai ir įrašai hebrajų kalbomis. Tragiškas žydų likimas holokausto metu įamžintas memorialiniame paminkle.
Alantos medinė sinagoga – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių tokio tipo medinių maldos namų. Sprendžiant iš formų, spėjama, kad šie maldos namai statyti XIX a. antrojoje pusėje. Jos fasadus skaido sąvaržos, vyrų salės langai pusapskričių arkų, apjuosti profiliuotais apvadais, dviaukštės dalies – nedideli stačiakampiai. Specifines pastato formas sąlygojo tam tikri reikalavimai: dalijimai į vyrų ir moterų puses, Šventojo Rašto skaitymo (bimos) ir laikymo vietos. Po Antrojo pasaulinio karo ši sinagoga naudota kaip grūdų sandėlis.
Sinagoga rekonstruota ir bus perduota Molėtų rajono savivaldybės administracijai siekiant valstybės saugomą kultūros paveldo objektą pritaikyti Savivaldybės kultūros, švietimo, pažintinio turizmo (parodų, ekspozicijų rengimui, supažindinimui su sinagogos pastato ir vietos žydų bendruomenės istorija) veiklų įgyvendinimui.
1941 m. rugpjūčio 29 d. Molėtuose buvo sušaudyta apie 700 žydų vyrų, moterų ir vaikų.
Masinių žydų žudynių vietą žymi pastatytas paminklas su užrašais lietuvių ir hebrajų kalbomis.
Žydai Molėtuose apsigyveno XVIII a. pirmoje pusėje. Tai patvirtina Vilniaus vyskupo pasirašytas leidimas žydams statyti sinagogą. Iki pat Antrojo pasaulinio karo žydai išliko vyraujanti miestelio gyventojų grupė.
Žydams kapinių įkūrimas buvo vienas iš svarbiausių apsigyvenimo miestelyje sąlygų. Jos privalėjo būti įrengtos už miesto, maždaug 25 metrai nuo artimiausio gyvenamojo namo.
Žydų senosios kapinės išlikusios priešais Molėtų stadioną, Kreivojoje gatvėje. Senosios kapinės aptvertos metaline tvora. Tik centrinėje kalvos dalyje eilėmis stovi keturiolika išlikusių paminklų. Antkapiai, kaip ir kapai, orientuoti Jeruzalės kryptimi. Ant kapo statomas paminklas - maceiva - dažniausiai arkos pavidalo, kurio viršuje iškalamos dvi hebrajiškos raidės (P ir N) - „po nikbar“ (hebrajiškai - „čia palaidotas“) santrumpa.
Šalia kapinių vartelių anksčiau stovėjo pastatas, skirtas žydų apeigoms. Ten vykdavo velionio apverkimas, paskutinių žodžių apie jį sakymas ir Šventraščio ištraukų skaitymas.
Tai reikšmingas objektas Molėtų mieste, atlaikęs bent du miestą siaubusius gaisrus ir išlikęs iki šių dienų. XIX a. ir XX a. pradžioje dauguma Molėtų gyventojų buvo žydai. 1870 m. jie sudarė du trečdalius miestelio gyventojų. Beveik visa prekyba buvo žydų rankose. Iki šių dienų Molėtų miesto centre yra išlikęs raudonų plytų pastatas. Iki 1940 m. čia veikė privačios žydų parduotuvės, antrame aukšte buvo gyvenamieji butai. Dabar pastate yra daugybė įvairiausių parduotuvių, picerija.
Šalia kelio Tauragnai-Kuktiškės įsikūręs Avižieniškio kaimas. Šiaurės vakarų pusėje atsišakoja keliukas link Tauragnų žydų senųjų kapinių. Pavažiavus Tauragnų miško keliuku dešinėje pusėje - kapinių teritorija. Ji aptverta žema akmens mūro tvora apaugusia samanomis. Daugiausiai paminklų kapinių vakarinėje dalyje. Dauguma jų nuvirtę, suskaldyti, susmegę į žemę ar tiesiog likę tik jų fragmentai. Kapinėse žemės paviršius nelygus, auga žolė. Iš visų pusių žydų senąsias kapines supa miškas, tik šiaurinėje pusėje - šlaitas, kuris pasibaigia Labės ežero pakrante.
Žydai laidotuves stengdavosi surengti mirties dieną arba bent jau kitą dieną. Jei tai šeštadienis -
negalima atlikti daugelio su laidojimu susijusių darbų. Į kapines mirusįjį veždavo medinėje dėžėje. Laidojo be karsto. Praėjus trisdešimčiai dienų po mirties buvo rengiama atminimo ceremonija prie kapo. Po to statė antkapį – macevą.
Tauragnų žydų senosiose kapinėse vyrauja granitiniai antkapiniai paminklai su iškaltais įrašais hebrajų rašmenimis. Tai vardai, tėvų vardai, mirimo data pagal žydų kalendorių. Paminklo apačioje iškaltos penkios raidės hebrajų kalba, kurios žymi žodžius iš Biblijos: “Tebūnie jo (jos) siela įrišta į gyvybės mazgą”. Šiose kapinėse galima rasti kohenų (šventikų) paminklinius akmenis. Juos žymi simboliai: šalia esantys du delnai, pasvirę vienas į kitą ir tarpas tarp suglaustų pirštų – mažojo su bevardžiu ir smiliaus su didžiuoju. Kohenai – žydų pranašo Mozės brolio Aarono palikuonys.
Aplankius kapą įprasta ant jo padėti akmenėlį. Paprotys kilęs iš tų laikų, kai kapo vietą žymėdavo tik akmenų krūva.
